Žmonės nesirūpina sveikata
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl skirtumas toks šokiruojantis – nepakankamas dėmesys savo sveikatai“, – įsitikinusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė.
Gydytoja pastebi, jog pacientai pagalbos į medikus linkę kreiptis tik itin suprastėjus savijautai. Kraujagyslių sistemos būklę profilaktiškai tikrinasi tik pusė visų gyventojų, kurie galėtų tai padaryti, rašoma pranešime spaudai.
Nors COVID-19 savo mirtinuose gniaužtuose laiko visą medicinos sistemą, medikai sakosi dedantys visas pastangas, kad gyventojams būtų užtikrinamos kokybiškos sveikatos paslaugos, siekiant, jog širdies ir kraujagyslių ligos būtų diagnozuojamos laiku.
Rizikos veiksniai ignoruojami
„Visuomenėje itin daug kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligas, turbūt nerasime šių ligų nepaliestos šeimos, tačiau žmonės vis dar linkę nekreipti dėmesio į rizikos veiksnius“, – sunerimusi kardiologė J. Jurgaitytė.
Nesveika mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), aukštas kraujo spaudimas, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinis stresas, padidėjęs cholesterolis ir nutukimas laikomi tikrais širdies ir kraujagyslių ligų šaukliais.
Gydytoja atkreipia dėmesį į svarbų faktą, jog genetika tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lemia vos 10 proc. Tad posakis „jūsų sveikata – jūsų rankose“ turi itin didelę prasmę.
Vyrai serga dažniau
Kaip pastebi gydytoja kardiologė J. Jurgaitytė, sergančių ūminiu miokardo infarktu skaičius ima sparčiai didėti nuo 40 metų, o daugiausia atvejų registruojama 56–75 metų grupėje.
„Vyrų sergamumas ūminiu miokardu beveik dvigubai didesnis nei moterų“, – liūdną tendenciją konstatuoja gydytoja ir pabrėžia, kad vyrai kur kas dažniau nei moterys linkę numoti ranka į savo sveikatą. Tad ir padariniai dažnai būna liūdni.
Svarbi prevencija
„Profilaktiškai pas šeimos gydytoją lankytis reikėtų vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų“, – sako gydytoja J. Jurgaitytė.
Jau ne vienus metus Lietuvoje vykdoma nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Joje kviečiami dalyvauti 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys – kartą per metus šeimos gydytojas atlieka reikalingus prevencinius tyrimus, įvertina bendrą paciento sveikatos būklę, galimą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei šeimos gydytojas įtaria rimtesnę ligą, žmogus siunčiamas pas kardiologą ar kitą specialistą.
Kardiologas gali nuodugniau ištirti pacientą. Pažangūs šiuolaikiniai tyrimai suteikia galimybę labai anksti diagnozuoti artėjančias grėsmes ir taip užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms ateityje.
Patikrinimo metu – pirmieji pavojaus ženklai
Kardiologė pastebi, kad itin dažni atvejai, kai pas šeimos gydytoją profilaktiškai pasitikrinti atvykusiems pacientams fiksuojamas padidėjęs kraujo spaudimas bei cholesterolis.
Tai laikoma pavojaus signalu, galinčiu būti arterinės hipertenzijos požymiu. Laiku pastebėti pirmieji ligos simptomai (dusulys, skausmas širdies plote, kojų patinimas ir kt.) gali užkirsti kelią komplikacijoms, kurios vėliau gali negrįžtamai turėti įtakos ir gyvenimo kokybei.
„Laiku pritaikius gydymą, sveikai maitinantis, atsisakant žalingų įpročių ir nepamirštant fizinio aktyvumo svarbos galima smarkiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – pabrėžia gydytoja J. Jurgaitytė.
Cholesterolį kontroliuoti būtina
Tiek padidėjęs kraujo spaudimas, tiek blogasis cholesterolis laikomi vienais pavojingiausių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą širdies kraujagyslių ligomis. Todėl tiek vienas, tiek kitas rodmuo turi būti kontroliuojami. Cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių ir taip sutrikdo kraujotaką, sukelia tokias sunkias ligas, kaip išeminė širdies liga, krūtinės angina, miokardo infarktas.
Nors, kaip pastebi kardiologė, visuomenėje apie cholesterolį mažinančius vaistus (statinus) vis dar sklando daugybė mitų bei nuogirdų apie esą nepageidaujamą poveikį sveikatai, iš tiesų yra priešingai – būtent paskirtų statinų nevartojimas ir cholesterolio nekontroliavimas gali lemti ūmias širdies ir kraujagyslių ligas.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis cholesterolį mažinančių vaistų (statinų) vartojimas gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – tikina kardiologė J. Jurgaitytė ir priduria, kad, sumažinus blogojo cholesterolio kiekį organizme, smulkiosiose kraujagyslėse esančios aterosklerozinės plokštelės apsaugomos nuo plyšimo ir taip sumažėja miokardo infarkto ir insulto rizika.
