Per dvi pastarąsias savaites Kauno mieste 100 tūkstančių gyventojų nustatyta 357,7 naujo ligos atvejo. Vilniuje – 356,5 atv., iki šiol nuo COVID-19 mirė 760 sostinės gyventojų, o iš viso gyvybių neteko 1689 šia infekcija užsikrėtę vilniečiai. Šiuo metu serga 1709 asmenys.
Nors santykinis dviejų savaičių sergamumo rodiklis Klaipėdoje tebelieka aukštas, - 627,3 atv. – 100 tūkst. gyventojų, pastarąją savaitę pastebima jo mažėjimo tendencija, ir savaitinis pokytis, šio antradienio duomenimis, yra 26,2 proc. (su minuso ženklu). Šiauliuose, deja, naujų atvejų savaitinis pokytis – 42,2 proc. didesnis ir dabar siekia 319,1 atv. 100 tūkst. gyventojų per 14 pastarųjų parų. Panevėžyje savaitinis naujų atvejų skaičiaus augimas dar spartesnis (47,5 proc.), o santykinis sergamumo rodiklis šiuo metu – 293,2 naujo kovido ligos atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Apžvelgiant diagnostinių tyrimų dėl COVID-19 nustatymo duomenų lentelę, kurią skelbia Statistikos departamentas, sunku iš karto pasakyti, kurioje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių kovidas iš naujo įsigali sparčiausiai. Lengviau šiuo požiūriu rasti, kur jis lėčiausias. Pavyzdžiui, ežerų krašte – Molėtuose, nes per praėjusias 7 dienas čia atlikus 247 tyrimus, naujų mirtinai pavojingos infekcijos atvejų iš viso nebuvo nustatyta.
Bet kurortinės pajūrio vietovės tuo pasidžiaugti negali. Neringoje iš 82 per 7 dienas atliktų tyrimų dėl COVID-19 ligos, gauta 7,3 proc. teigiamų atsakymų, Klaipėdos rajone – 7,7 proc. (1619 tyrimų), Palangoje - 4,5 proc. (730 tyr.), o prie Nemuno esančiame Birštone – 6 proc. (iš 50 tyrimų).
Per savaitę (iki šio antradienio) Lietuvoje testavimo apimtis siekė 95 800 tyrimų, COVID-19 diagnozė šalyje patvirtinta 4,5 proc. tirtųjų asmenų. Vilniuje per 7 dienas atlikti 23 104 tyrimai, liga nustatyta 5,2 proc. atvejų, Kaune – 4,6 proc. (iš 13 299 tyrimų), Kauno rajone – 3,7 proc. (1937 tyr.), Klaipėdoje – 5,5 proc., (8563 tyr.), Šiauliuose – 2,8 proc. (7846 tyr.), Panevėžyje – 6,3 proc. (2711 tyr.), tačiau Panevėžio rajone kovidas, galima teigti, greitesnis, - 7,4 proc. (iš 553 tyrimų).
Daugiausiai (337 029 arba 59,1 proc. visų miesto gyventojų), nuo COVID-19 ligos paskiepytų viena ar dviem vakcinos dozėmis, gyvena Vilniuje. Bet santykiniu vakcinavimo rodikliu tarp didmiesčių dabar pirmauja Panevėžys (62,3 proc.), pralenkęs neseniai šioje pozicijoje lyderiavusį Kauną (61,1 proc.). Klaipėdoje skiepijimo tempai gerokai lėtesni (49,2 proc.), o Šiauliuose iki šio antradienio jie pasiekė 56,4 procento.
