Todėl ekspertų taryba rekomenduoja neskiepyti žmonių, kurie yra persirgę koronavirusu. „Moksliniai rezultatai leidžia mums tvirtai teigti, kad persirgimas sukuria apsaugą prieš virusą ir todėl rekomendacija būtų neskiepyti žmonių, kurie yra persirgę ir turi antikūnių prieš virusą“, – teigia A. Žvirblienė. Pasak profesorės, moksliniai tyrimai buvo atlikti JAV ir Jungtinėje Karalystėje.

– Iki šiol trūko aiškių mokslinių duomenų, ar persirgę žmonės, kurie turi antikūnių prieš koronavirusą, turi atsparumą virusui. Visiškai neseniai pasirodė keletas rimtų mokslinių tyrimų rezultatų, kurie apima didelį skaičių žmonių. JAV buvo ištirta daugiau nei 3 mln. žmonių. Iš jų buvo paimti kraujo mėginiai ir palyginti žmonės, kurie turi antikūnų prieš virusą, su žmonėmis, kurie neturi. Tirta, kokia tikimybė užsikrėsti virusu. Pasirodė, kad tikimybė yra labai maža, tai dešimt kartų mažesnė tikimybė užsikrėsti žmonėms, kurie turi antikūnų, nei tie, kurie neturi. Ir nors užsikrečia, tai daugiausia tik besimptome infekcija. Labai lengvų formų. Antikūnų turėjimas prieš virusą ir persirgimo faktas užtikrina ne mažesnę apsaugą nei vakcinos, – sako profesorė.

Anot jos, antikūnai, kaip ir vakcina, veikia apie pusę metų. „Tai atsako į klausimą ir išsprendžia problemą, ar persirgę žmonės yra apsaugoti. Tas atsakymas yra „taip“. Apsauga trunka mažiausiai pusę metų“, – sako A. Žvirblienė.

Pagal ELTA