Iki naujųjų beliko tik kelios dienos, tačiau greitosios pagalbos medikai paslaugų centralizavimui sako esantys nepasiruošę, informuoja LTV laida „Šiandien“.
„Nors žmonės yra paruošti, praėję specializacijos kursus ir apmokyti, bet vis dar nėra bazės, nėra sistemos, be to, trūksta įrangos“, – problemas vardino Panevėžio greitosios medicinos pagalbos darbuotoja Vida Valantinaitė.
Greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičius priklausys nuo gyventojų skaičiaus. Numatyta, kad aštuoniolika tūkstančių žmonių mieste ir šešiolika tūkstančių kaime aptarnaus viena brigada. Rajonuose nebeliks ir greitosios pagalbos dispečerių, jie bursis apskričių centruose. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje greitąsias pas ligonius į Biržus siųs Panevėžio dispečeriai. Jie pagal žemėlapius orientuosis, kuris ekipažas yra arčiau įvykio vietos. Tad Pasvalio medikai, tarkime, galės vykti pas biržiečius, o šie – pas Pasvalio ar Kupiškio ligonius.
Pasvalio greitosios medicinos pagalbos stotyje iš trijų brigadų po pertvarkos liks dvi, todėl medikai svarsto, ar kartais išvis bus kam skubėti pas ligonius.
„Neišvengiamai paslaugos suteikimas šiek tiek sunkėja, nes mažesniu transporto kiekiu nuvykti į daugelį vietų yra sunku, tikėtina, kad greitosios pagalbos ekipažas gali ir vėluoti“, – teigė Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Vilius Povilionis.
Seimo sveikatos reikalų komitetas sulaukė ne vienos savivaldybės prašymo paslaugų centralizavimą atidėti.
„Savivaldybės, norėdamos perduoti dispečerinių darbą arba apjungti greitosios paglabos veiklą ir teikti pagalbą kitam rajonui, turi susiderinti. Viena savivaldybė turi priimti sprendimą atiduoti tas paslaugas, kita – priimti tas paslaugas. Tokius sprendimus priėmė ne visos savivaldybės. Be to, žvelgiant iš techninės pusės, dar nėra pakankamai instaliuotas radijo ryšys“, – trikdžius akcentavo Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Kai kurių savivaldybių vadovai pasirengę greitosios pagalbos brigadų nemažinti ir išlaikys jas savo lėšomis. Tačiau politikai tvirtina, kad savivaldybės neturėtų imtis valstybės funkcijų.
„Vienu metu įgyvendinti dispečerinės centralizavimą neįsitikinus, kaip jos veiks esant tokiai sistemai, mažinti postų skaičių išties yra neleistina. Aš manau, kad ministerija ir pats ministras supras tuos dalykus“, – kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.
Nors ministerijos atstovai tikina, esą greitųjų paslaugų centralizavimui pasiruošti savivaldybės turėjusios pakankamai laiko pakankamai, tačiau nesuskubusieji pasirengti tai galės padaryti per kitus metus.
„Tas savivaldybes, kurios įvykdė šitą nuostatą ir kurios ją įgyvendins, valdys didesnes pajėgas, mes skatiname, pridėdami prie kainos už vieną gyventoją 2 papildomus litus. Tuo tarpu toms savivaldybėms, kurios nepasiruošė, suteikėme daugiau laiko pasiruošti. Jos tai turės padaryti iki ateinančių metų liepos 1 dienos“, – komentavo sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
Pasak viceministrės, dabar Lietuvoje yra 56 greitosios pagalbos stotys ir tiek pat dispečerinių tarnybų. Tačiau jas centralizavus paslaugos nuo gyventojų nenutols, nes kiekvienoje savivaldybėje budės greitosios pagalbos brigada.
