Septynių mėnesių duomenimis (tiek laiko mūsų šalyje veikia ši naujovė), už Lietuvos ribų gydėsi vos 17 žmonių, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas (TLK) ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Daugiausia sprendimų kompensuoti pacientų patirtas išlaidas yra priėmusi Vilniaus TLK – 9. Kitos TLK tokių sprendimų turi mažiau: Klaipėdos TLK – 3, Šiaulių ir Panevėžio TLK – po 2, Kauno TLK – 1.
„Įdomu dar ir tai, kad prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas ir kitose Baltijos šalyse gaunama nedaug: Estijoje iki šių metų balandžio buvo gauti 23, Latvijoje – tik 8 prašymai. Tai rodo, kad Baltijos šalių piliečiai mieliau renkasi savo šalyje teikiamas gydymo paslaugas",– teigė Vaida Momkuvienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja, neseniai grįžusi iš seminaro Rygoje, kur kaimyninės šalys pasidalijo patirtimi, kaip sekasi įgyvendinti ES direktyvą.
Kaip ir buvo prognozuota, daugiau Lietuvos žmonių būtinai operacijai, gydytojo specialisto konsultacijai vyksta į kaimynines Baltijos šalis – Latviją, Lenkiją, Estiją. Iš tolimesnių šalių populiari Vokietija, pavieniai vykimo atvejai – į Čekiją, Vengriją.
„Gydytis į užsienį išvyksta pacientų mažai dėl to, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema yra pakankamai gera, gyventojai ja pasitiki, neabejoja savo šalies medikais, teikiamų paslaugų kokybe. Kita vertus, visiems žinoma, kad užsienyje gydymo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Senosiose ES narėse sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Juk gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalo sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau turi teisę kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį tam išleistų pinigų",– sakė V. Momkuvienė.
Jos teigimu, pagal pacientų pateiktas sąskaitas matyti, kad užsienyje minėtiems 17 pacientų teko sumokėti daugiau nei 104 tūkstančius litų, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto jiems buvo kompensuota tik apie 18 tūkstančių litų. Vadinasi, patys gyventojai sveikatos priežiūros paslaugoms vidutiniškai išleido 5,8 karto daugiau, nei buvo kompensuota. Didžiausia paciento sumokėta suma – daugiau nei 36 tūkst. litų – už operaciją, atliktą Vokietijoje. Iš PSDF biudžeto šiam pacientui buvo kompensuota apie 5 tūkst. litų.
„Gyventojams svarbu žinoti, kad už gydymąsi svetur jiems nebus kompensuojama visa kaina. ES šalyse suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje. Tiksliau, kompensuojamos tik tokių paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos. Susidaręs skirtumas tarp Lietuvos ir ES šalies įkainių nekompensuojamas. Be to, nekompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, prevencinių programų paslaugos, organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimai) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos. Kompensacijos nepriklauso ir už estetinės chirurgijos, pvz., raukšlių lyginimą, dantų balinimą ar kitas grožio korekcijos procedūras. Be to, pacientai patys turi padengti kelionės, nakvynės, maitinimo, vertimo ir kitas išlaidas",– pasakojo V. Momkuvienė.
Ji paragino kraštiečius, planuojančius vykti gydytis į užsienį, pirmiausia tiksliai išsiaiškinti, kokios gydymo paslaugos bus kompensuojamos, kiek jos kainuos svetur, kokį skirtumą patys turės padengti, kokių dokumentų ir siuntimų reikės norint išvykti, kokius dokumentus reikės pateikti grįžus, norint gauti kompensaciją.
„Norint vykti gydytis į užsienį, visuomet reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje",– primena V. Momkuvienė.
Taip pat svarbu atsiminti, kad prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas žmonės turi pateikti TLK ne vėliau kaip per 1 metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo.
VLK inf.
