„Vasarą vaistinėse apsilanko daugiau žmonių, perkančių vaistus nuo skausmo ir ausų lašus. Pabendravę su jais matome, kad dažnas tiki mitu, kad ausies uždegimą gali sukelti vėjas, taip pat didžioji dauguma nežino, kad taip vadinamųjų ausų krapštukų negalima kišti giliai į ausis, norint jas po maudynių nusausinti. Pastebime ir kitą tendenciją – žmonės atrado specialių ausų kamštukų, apsaugančių nuo vandens patekimo maudantis, naudą ir patogumą, tad įsigyja juos vis dažniau“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.
Dėl ausies uždegimo kaltinti vėjo negalima
Klinikos „InMedica“ otorinolaringologė Vaiva Mickevičienė sako, kad mitas apie vėjo „įpučiamą“ ausies uždegimą yra labai gajus ir neturintis nė krislo tiesos. „Esu girdėjusi istorijų, kad po paplaukiojimo baseine žmonės sėdi valandą patalpoj, nes tiki, kad jei išeis į lauką iš karto po maudynių, vėjas įpūs ausų uždegimą. Noriu pabrėžti, kad į šlapias ausis vėjas tikrai negali „įpūsti“ jokio ausų uždegimo“, – teigia medikė.
Ji sako, kad žmonės dažnai painioja dvi ligas – išorinės ausies uždegimą, dar vadinamą „plaukiko ausimi“, ir vidurinės ausies uždegimą, kuris dažnai pasitaiko vaikams ir pasireiškia aukšta temperatūra bei stipriu skausmu. „Pastarasis dažniausiai yra užsilaikiusios ar neteisingai pučiamos slogos komplikacija. Šis uždegimas kyla už būgnelio, nes jo sukėlėjai patenka iš vidaus, o ne iš išorės. Kartais pacientai sako, kad žiemą vaikščiojo be kepurės ir todėl pasigavo vidurinės ausies uždegimą. Tiesa yra tokia, kad kepurė suteikia šilumos galvai, bet nuo vidurinės ausies uždegimo neapsaugo. O maudynės vidurinės ausies uždegimą gali sukelti tik tada, kai vanduo patenka į nosį ir joje esantį sekretą nuneša į vidurinę ausį“, – dėsto V. Mickevičienė.
Tuo metu išorinės ausies uždegimas gali būti maudynių pasekmė. „Plaukiko ausies“ pavadinimą jis gavo todėl, kad plaukikams šis susirgimas diagnozuojamas penkis kartus dažniau.
Pasak otorinolaringologės, tai yra ausies išorinio kanalo iki būgnelio uždegimas. Šio kanalo ilgis yra 2-3,5 cm, jis yra išklotas oda, tokia pat kaip ant rankos ar veido. Pasimaudžius ir ausų gerai neišsausinus kanale užsilaiko drėgmė, kuri kartu su šilta oro temperatūra sudaro labai geras sąlygas daugintis bakterijoms, kurios natūraliai gyvena ausyse – auksiniam stafilokokui ir bakterijai Pseudomonas aeruginosa. Tada ir prasideda ausies landos odos uždegimas, sukeliantis skausmą – „plaukiko ausis“.
V.Mickevičienė atkreipia dėmesį, kad tiek ramus plaukiojimas, tiek mėgėjiškas nardymas ar šokinėjimas nuo tiltelių į vandenį išorės ausies uždegimui daro vienodą įtaką.
Kodėl po maudynių užgula ausis
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės I. Pociulienės teigimu, išorinėje ausies landoje nuolat kaupiasi siera, kuri saugo odą nuo mechaninių pažeidimų. Patekus vandeniui, siera išburksta, ir jei jos yra daugiau, žmogui užgula ausį. Išdžiūvus siera vėl susitraukia, ir ausis atsikemša. „Jei užgulimas nepraeina, gali būti, kad sieros kamštis pasklido po landą ir be jo išplovimo neapsieisite. Kartais užgulimas gali rodyti ir beskausmį ausies uždegimą, todėl jei šis pojūtis nepraeina per parą po maudynių, rekomenduočiau pasirodyti gydytojui“, – pataria vaistininkė.
Susirūpinti ji rekomenduoja ir tada, jei šalia užgulimo atsiranda perštėjimas, niežulys, nors ir menkas skausmas, nes šie požymiai rodo, kad ausyje gali vykti uždegiminiai procesai. Tokiu atveju galima išgert vaistų nuo skausmo, tačiau lašinti lašiukų nuo skausmo į ausį skubėti nereikėtų. Jie tinka įsitikinus, kad nėra pažeistas ausies būgnelis, o tą gali padaryti tik gydytojas per apžiūrą.
Apmalšinti skausmą gali ir liaudiškos priemonės, tokios kaip skaudančios ausies šildymas šiltomis grikių kruopomis ar į vilnonę kojinę suberta druska. Vis dėlto I. Pociulienė pataria būti atsargiems, nes bakterinės infekcijos atveju šildyti nerekomenduojama, todėl geriausia būtų kreiptis į medikus.
Geriausia apsauga – ausų kištukai
Linkusiems sirgti išorinės ausies uždegimu ar turintiems kiaurą ausies būgnelį, vaistininkė pataria saugoti ausis nuo vandens naudojant ausų kamštukus, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, ši profilaktinė priemonė gali būti naudinga ir visiems besimaudantiems ir norintiems apsidrausti nuo galimų nemalonumų.
„Kai kuriems žmonėms dėl įvairių priežasčių dažnai susiformuoja sieros kamščiai, tad prieš atostogas ar maudynių sezoną pravartu būtų pasirodyti gydytojui, kad reikalui esant jis kamštį išplautų arba rekomenduotų specialių gydomųjų preparatų“, – sako I. Pociulienė.
Gydytoja otorinolaringologė teigia, kad ausų kamštukai iš tikrųjų gali padėti ir yra rekomenduotini, jei bijote išorinio ausies uždegimo, tačiau jo išvengti galima ir tinkamai bei pilnai ausis po maudymosi išsausinus. Mat po maudynių ausyje vandens lieka nedaug, vos pora lašelių, tad ir pašalinti juos nėra labai sudėtinga.
„Nerekomenduoju naudoti ausų krapštukų, nes žmonės dažnai juos sukiša per giliai, rizikuodami ausis pažeisti. Ausis sausinti reikia rankšluosčiu, jį uždėjus ant mažojo rankos piršto ir pavalant tiek, kiek pirštas pasiekia. Tinka ir palaikyti galvą pakreipus į vieną, po to – į kitą pusę, kad išlašėtų vandens likučiai. Jei turite galimybę pasinaudoti plaukų džiovintuvu, galite ausis pradžiovini silpna šilta oro srove, laikydami džiovintuvą tolėliau nuo ausies“, – pataria gydytoja V. Mickevičienė.
