Rajono poliklinikos partneris įgyvendinant šį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą yra Ašmenos centrinė rajono ligoninė (Baltarusija).
„Svarbiausias šio dvišalio projekto tikslas – gerinti medicininės pagalbos prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems Vilniaus rajono Bezdonių, Buivydžių, Mickūnų, Lavoriškių, Kalvelių, Nemėžio, Rudaminos, Marijampolės, Rukainių ir Medininkų seniūnijose ir visame Ašmenos rajone. Geresnis medicininių paslaugų prieinamumas padės sumažinti mirtingumą nuo miokardo infarkto ir insulto. Taigi turės teigiamos įtakos gyventojų gyvenimo kokybei ir trukmei“, – sako projektą kuruojantis Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Mark Barkovski.
Šalys skirtingos – problemos vienodos
Šiuo metu abu rajonai susiduria su panašiomis problemomis: visuomenės senėjimas, nepakankamas greitosios medicinos pagalbos prieinamumas pažeidžiamiausioms grupėms, o ypač – pasienio zonoje gyvenantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantiems pagyvenusiems žmonėms. Vilniaus rajono centrinės poliklinikos duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius viena aktualiausių problemų išlieka didelis gyventojų mirtingumas (didesnis nei šalies vidurkis) nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o ypač – nuo miokardo infarkto ir insulto.
Augant pagyvenusių žmonių skaičiui, auga ir sveikatos priežiūros bei greitosios medicinos pagalbos paslaugų poreikis. Ar bus išsaugota paciento gyvybė ir koks bus jo neįgalumo laipsnis, neretai priklauso būtent nuo to, kaip greitai bus suteikta reikalinga pagalba.
Greitosios medicinos pagalbos prieinamumas minėtose vietovėse nėra pakankamas: greitosios medicinos pagalbos automobilio atvykimas pas pacientą ir jo transportavimas į ligoninę trunka per ilgai. Taip nutinka dėl per didelių atstumų iki aptarnaujamų kaimų, neišvystytos kelių infrastruktūros. Laiku suteikti skubią medicininę pagalbą trukdo ir nereikalingi iškvietimai bei tai, jog kaimo gyventojai nemoka laiku atpažinti gyvybei pavojingų ligų simptomų ir per vėlai kreipiasi pagalbos.
Be to, nemoka suteikti veiksmingos pirmos pagalbos kitam žmogui. Visa tai turi įtakos dideliam mirtingumui. Todėl abi projekte dalyvaujančios sveikatos priežiūros įstaigos sieks spręsti šias su projekto tikslinėmis grupėmis susijusias problemas: laiku atvykti pas sunkiai pasiekiamoje kaimo teritorijoje gyvenančius ligonius, mažinti nereikalingus iškvietimus, užtikrinti veiksmingą pagalbą, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos medikai, ir siekti, kad greitoji medicinos pagalba būtų iškviečiama laiku.
Edukacinės veiklos ir patirties mainai
Siekdamos įgyvendinti šiuos uždavinius abi projekte dalyvaujančios sveikatos priežiūros įstaigos rengs mokymus, padėsiančius identifikuoti sveikatai pavojingas būkles.
Anot Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjo, pagal projektą numatytas bendradarbiavimas plačiu mastu su Vilniaus rajono mokyklomis organizuojant mokymus paaugliams. Pagrindinis tokių mokymų tikslas – perduoti jauniems žmonėms žinias apie pagyvenusių žmonių sveikatą, kad krizinėse situacijose jie mokėtų tinkamai sureaguoti ir suteikti blogai pasijutusiems savo artimiems žmonėms ir net nepažįstamiems praeiviams gatvėje pirmąją pagalbą.
„Rengsime ir trumpus pirmos pagalbos kursus, kad jauni žmonės mokėtų atpažinti ligos simptomus ir nepanikuotų, o mokėtų tinkamai pasielgti: gaivinti žmogų įvykus klinikinei mirčiai, sustabdyti kraujavimą, sutvirtinti lūžusią galūnę“, – sako M. Barkovski. „Svarbus uždavinys – specialistų tobulinimas ir dalijimasis sukaupta gerąja abiejų šalių profesine patirtimi. Šiuo metu mūsų poliklinikos greitosios medicinos pagalbos tarnyba geriau aprūpinta nei mūsų partnerių iš Baltarusijos. Ašmenos centrinė rajono ligoninė, kurios žinioje yra ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba, neturi tokių galimybių, kokias turime mes. Tačiau šis projektas bus naudingas tiek jiems, tiek ir mums“, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ pažymi projekto vadovas. Projektą koordinuoja VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus vyresnysis bendruomenės slaugytojas Mindaugas Maslauskas.
Reikalinga įranga ir priemonės
Įgyvendinandamos projektą, kurio bendra vertė yra 348 026,80 euro, abi įstaigos galės įsigyti reikalingų priemonių ir įrangos teoriniams ir praktiniams užsiėmimas įvairioms amžiaus grupėms rengti. Projektas „Skubios medicininės pagalbos prieinamumo pažeidžiamoms grupėms Vilniaus ir Ašmenos rajonuose gerinimas“ numatytas dvejiems metams su galimybe jį pratęsti.
- Dar iki karantino planavome susitikimus su pagyvenusiais žmonėms, jų metu ketinome apmokyti juos atpažinti miokardo infarktą ir insultą, ką daryti, kaip elgtis pajutus šių ligų simptomus. Deja, nenumatyta pandemija kiek pakoregavo mūsų planus, kuriuos tikimės įgyvendinti, kai tik tai bus įmanoma, – apgailestauja M. Barkovski.
Kol galioja draudimas rengti masinius renginius, sunku prognozuoti, kada pavyks suorganizuoti numatytus susitikimus, tačiau Lietuvos-Baltarusijos projekto vadovas tiki, kad pandemijai pasibaigus projektas pasieks savo adresatą. Anot jo, intensyvūs susitikimai su numatytomis grupėmis – mažesnėmis nei planuota – turėtų vykti rudenį, o šiuo metu vyksta įvairūs derinimai, reikalingos įrangos pirkimai.
Pagal projektą Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos tarnyba įsigys dar vieną greitosios medicinos pagalbos automobilį su būtina medicinine įranga, Riešės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje bus įrengta salė, kurioje vyks mokymai greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Baltarusijos pusė savo projektinių lėšų dalį skirs savo reikmėms.
Veiksminga pagalba pasienyje
Vienas projekto uždavinių – sukurti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo algoritmą tarp dviejų įstaigų pasienio teritorijose. Abiejų šalių gyventojai dažnai keliauja per Lietuvos-Baltarusijos sieną. Būna atvejų, kai į pasienio zoną yra iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Dažnai dėl to kyla neaiškumų – kurios šalies greitąją medicinos pagalbą kviesti, kaip perduoti pacientą, kuris dar neperėjo pasienio kontrolės procedūros. Operatyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu kai kurie skubios pagalbos atvejai neatitinka Europos Sąjungos standartų.
Kaip pasakė M. Barkovski, projekto dėka Lietuvos-Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose atsiras stendai, informuojantys abiejų šalių piliečius, ką reikia daryti sušlubavus sveikatai sienos kirtimo metu. Iki šiol šie klausimai nebuvo konkrečiai sureguliuoti ir laukiama žmonėms patogesnių sprendimų. Gerinant skubios medicininės pagalbos prieinamumą bus tariamasi su pasienio tarnybomis.
„Tikimės didelio mūsų rajono gyventojų susidomėjimo šiuo projektu, nes juk jis skirtas jų labui. Planuojame, be kita ko, išleisti informacinius lankstinukus su elementariais nurodymais, ką žmogus turėtų daryti pajutęs spaudimą ar skausmą širdies srityje, kokiu telefono numeriu skambinti norint iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Reikėtų atsiminti, kad miokardo infarkto ar insulto atvejais kuo greičiau bus iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuo greičiau pacientas bus nugabentas į ligoninę ir gaus specialią pagalbą, tuo didesnė bus galimybė, kad jis pasveiks“, – argumentuoja gydytojas M. Barkovski ir priduria, kad minėtu projektu siekiama ne tik efektyviau paskirstyti lėšas, koordinuoti sveikatos priežiūrą, atsiliepti į pagyvenusių žmonių poreikius, bet ir stiprinti paties paciento vaidmenį.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis
