Pasak ministro V. P. Andriukaičio, šalies sveikatos priežiūros įstaigoms vadovauja skirtingą vadybos patirtį turintys asmenys. Todėl rekomendacijose atkreipiamas dėmesys tiek į teorinius, tiek į praktinius sveikatos vadybos aspektus ypač svarbius sutelkiant personalą kuo efektyvesniam darbui.
„Sveikatos priežiūros įstaigų sėkmę lemia ne tik finansiniai ištekliai, jų dydis. Darbo sėkmę didžiąja dalimi lemia įstaigos administracijos elgesys su pavaldiniais, darbo sąlygos, darbuotojų motyvacija ir psichologinis klimatas. Kokybiška sveikatos vadyba neatsiejamai susijusi su paslaugų kokybe", – sako V. P. Andriukaitis.
Kaip pabrėžiama rekomendacijose, sveikatos priežiūros įstaigų valdymas neatsiejamas nuo įstaigos atsakomybės dėl gydymo, teisinių normų laikymosi, turto naudojimo, moralinių ir etikos normų paisymo.
Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos optimizavimas – ne vienkartinis, o kasdieninis nuolat vykstantis procesas. Todėl, kaip nurodoma rekomendacijose, sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti sistemingai dirbama trimis kryptimis. Pirmiausiai nuolat tobulinama viskas, ką daro organizacija, mokomasi panaudojant savo turimas žinias ir gebėjimus aukštesnei kokybei kurti. Pacientai savo poreikius ir lūkesčius sieja ne tik su atskirais gydytojais, bet ir su visa sveikatos priežiūros įstaiga, jos aplinka, technologijomis, personalo komunikabilumu, buitimi. Todėl, kaip nurodoma rekomendacijose, būtina sistemingai vertinti tai kas vyksta tiek pačiose sveikatos priežiūros įstaigose, tiek visoje sistemoje.
Kaip priemonės kokybiškam ir efektyviam valdymui rekomendacijose nurodomi veiklos viešumas, kovos su korupcija priemonės informuojant darbuotojus apie įstaigos veiklą, darbuotojų apklausos, nuolatinis darbo organizavimo veiklos vertinimas, bendradarbiaujant su medicininiu vidaus auditu. Užtikrinant socialinį teisingumą, įstaigų vadovams rekomenduojama keisti darbo užmokesčio principus, sudaryti kolektyvines darbo sutartis, rūpintis jaunų specialistų darbo sąlygomis.
Siekiant aukštos paslaugų kokybės, būtinas darbuotojų kvalifikacijos kėlimas organizuojant tobulinimosi kursus, bendradarbiavimas su šalies ir užsienio universitetais, mokslinių praktinių konferencijų kartu su SAM vyriausiaisiais respublikos ir kraštų specialistais organizavimas.
Įstaigų vadovai taip pat raginami užtikrinti bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros įstaigos steigėju, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, pacientų organizacijomis, įtraukiant juos į įstaigų valdymą, nuolat vykdant pacientų apklausas, analizuojant jų poreikius, lūkesčius.
Sveikatos priežiūros įstaigoms, mažinant gyventojų sergamumą ir mirtingumą, rekomenduojama išplėsti profilaktinius pacientų tyrimus, užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, regione veikiančiomis viešosiomis ir privačiomis įstaigomis bei jų steigėjais, SAM vyriausiais respublikos ir kraštų specialistais, pacientų organizacijomis.
SAM rekomendacijose taip pat siūloma VU Santariškių klinikose, LSMU Kauno klinikose, Respublikinėse Panevėžio ir Šiaulių bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninėse įkurti Organizacinius metodinius kabinetus. Bendradarbiaujant su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, teritorinėmis ligonių kasomis ir steigėjais, savivaldybių gydytojais, kabinetams siūloma kartu spręsti klausimus dėl metodinės pagalbos teikimo jų regione esančioms įstaigoms, greitosios medicinos pagalbos stotims, pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pacientų srautų reguliavimo, paslaugų organizavimo ir kitais šiose rekomendacijose aptartais klausimais.
