„Nors keletą dienų mes ir turėjome mažesnius skaičius, ir lyg pradėjo girdėtis kalbos, kad mes pasiekėme epidemijos piką ir galbūt mūsų banga rimsta... Tai aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad nusiraminti yra per anksti. Šis virusas plinta labai nestandartiškai, ir epidemijos pikas, mūsų nuomone, dar tikrai yra nepasiektas, jis gali būti pasiektas galbūt artimiausiomis savaitėmis. Tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis turėsime žymiai daugiau susirgimų“, – sakė L. Ašoklienė.
Anot jos, hospitalizuotų asmenų skaičius šiuo metu taip pat nežymiai didėja.
„Taip pat didėja ir asmenų skaičius, kurie patenka į reanimaciją ir kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Mirties atvejai per dieną taip pat kelia nerimą“, – teigė ji.
L. Ašoklienė teigia, kad epidemijos pikas priklausys nuo visuomenės elgesio karantino metu.
„Kalbant apie epidemijos piką, labai sudėtinga prognozuoti. Kai kurie modeliai sako, kad turime įžengti kažkur į 9-10 protrūkio savaitę, kai kurie moduliai paankstina tą piką. Tai priklauso nuo mūsų pačių, nuo to, kaip mums efektyviai seksis taikyti ribojimo priemones ir kiek turėsime sunkių atvejų kasdien“, – kalbėjo epidemiologė.
Karantinas turi būti tęsiamas
Anot epidemiologės, karantino priemonės turėtų būti pradedamos mažinti, tik įsitikinus, kad ligos plitimas ženkliai mažėja.
„Ribojimo priemonės turėtų būti tęsiamos. Kol nebūsime įsitikinę, kad epidemijos plitimas mažėja, tik tuomet galėtume svarstyti apie ribojimų mažinimą“, – teigė ji.
Paklausta, ar šiuo metu reikėtų uždaryti tam tikrus miestus, epidemiologė teigė taip nemananti. Anot jos, pagal sergamumo rodiklius, didžiausi yra Klaipėdoje, antroje vietoje – Vilnius.
„Uždaryti miestus (...) Tai yra tos pačios priemonės kaip, kad vengti socialinio kontakto ar riboti kontaktus tarp žmonių. Ar reikėtų uždaryti miestus, tai turbūt diskusinis klausimas. Bet priemonė ta pati – ribojanti. Jos tikslas taip pat toks pats“, – teigė L. Ašoklienė.
Lietuvoje serga jau ir vaikai
Epidemiologė pabrėžė, kad Lietuvoje jau yra atvejų, kai serga ir vaikai. Tai yra maždaug 3 proc. nuo visų susirgusiųjų.
„Vaikų yra. Pagal sergamumo struktūrą – 3 proc.“, – sakė ji.
Paklausta, ar daug yra pakartotinų susirgimo atvejų, epidemiologė teigė, kad jie labai reti.
„Tokių pakartotinų užsikrėtimo atvejų yra aprašytų, bet jie yra ypač retai. Daugiau informacijos, kad persirgus šia liga susiformuoja tam tikras imunitetas. Duomenų per mažai, kad galėtume pasakyti, kokios trukmės imunitetas įgaunamas“, – sakė L. Ašoklienė.
