ULAC duomenimis, nors sergamumas salmonelioze Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau praėjusiais metais Lietuvos gyventojų sergamumas šia liga siekė 27,7 atv. 100 tūkst. gyventojų ir tai aukštesnis rodiklis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis (20 atv. 100 tūkst. gyventojų).
Salmoneliozė – tai viena dažniausių zoonozių, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja Galina Zagrebnevienė primena, kad salmoneliozė pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Pasak jos, šie ligos simptomai dažniausiai prasideda po 12–72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Gydytojos G. Zagrebnevienės teigimu, pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus.
Salmoneliozės prevencijai vakcinos nėra. Užsikrėtimo rizikai sumažinti labai svarbus saugus maisto tvarkymas – tinkamas terminis paruošimas, žaliavos ir vartojimui paruošto maisto laikymas, kryžminės maisto taršos profilaktika, rankų higiena, švara maisto tvarkymo vietoje, tinkamas maisto tvarkymo inventoriaus plovimas ir kt.
ULAC inf.
