Kelionės į kalnus pradžia – ne oro uostas

Slidinėjimo paslapčių mokomasi ne valandą, o visą gyvenimą, todėl net patyrusieji praktinių įgūdžių lavinimui skiria labai daug dėmesio bei laiko. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė teigia, kad nepaisant to, neretai stojantieji ant slidžių, o ypač, tai darantys pirmą kartą, neįvertina galimos rizikos.

„Atsidūrę kalnuose, slidininkai nori išnaudoti kiekvieną akimirką, tačiau patarčiau vadovautis sveika nuovoka. Ypač aktyvus ir dažnas slidinėjimas lemia pervargimą, o kartu – kontrolės praradimą. Todėl ir pradedantiesiems, ir jau patyrusiems siūlyčiau daryti pertraukas – jos gali sumažinti traumų riziką, nes sužalojimai neretai būna rimti“, – komentuoja A. Jusė.

Pasak ekspertės, potencialią šio sporto žalą sveikatai dažniausiai lydi ir keleto mėnesių, ir net pusmečio gydymas. Dažniausiai į draudimo bendrovę kreipiamasi prašant padengti kelio sąnario traumų, lūžių, smegenų sutrenkimų ir įvairių sumušimų gydymo išlaidas. Tačiau pasitaiko ir kitokių traumų: gali plyšti raiščiai, nukentėti nugara, dubuo, kaklas, slidinėjimas kartais baigiasi pjūviais, kai susižeidžiama su sporto įranga.

„Kad taip neatsitiktų, reiktų ne tik elgtis apdairiai, bet ir slidėjimui tinkamai pasiruošti. Kelionė į kalnus turėtų prasidėti ne oro uoste, o sporto salėje dar gerokai prieš kelionę. Būtina sustiprinti fizinę būklę, o tuo pačiu pravartu pasirūpinti ir draudimu. Turėdami jį, slidininkai galės būti ramūs, kad patyrus traumas bus kompensuotos gydymo išlaidos“, – apie pasiruošimą kalba draudikų atstovė.

A. Jusė pastebi, kad žiemos pramogoms tinkančio kelionių draudimo sutarčių skaičius nuo 2017 m. paaugo, tačiau dauguma, sudariusių tokias sutartis, renkasi tik medicininių išlaidų draudimą, neįtraukdami civilinės atsakomybės draudimo paslaugos. Tai rodo, kad žmonės vis dar labiau rūpinasi savo saugumu, mažiau – galima žala kitiems asmenims ar jų turtui.

„Toks požiūris – didelė klaida, nes mažiau patyrę slidininkai dažnai netyčia sužaloja ir kitus asmenis, apgadina nepigų jų ar paties slidinėjimo kurorto inventorių. Patirta žala paprastai yra įkainojama brangiai, o išsiieškoti ją iš nelaimės kaltininko yra įprasta Vakarų šalyse taikoma praktika“, – įspėja A. Jusė.

Slidinėjimas – ne „džinsų sportas“

Ekspertė pabrėžia – traumų riziką sumažina ir apsauginiai rūbai, ir saugaus greičio bei nusileidimo trasų pradedantiesiems pasirinkimas.

„Derėtų įsigyti arba išsinuomoti apsauginius akinius, pirštines – šie slidinėjimo reikmenys tiek pat svarbūs, kaip ir slidės bei lazdos. Inventorius turėtų būti pritaikytas asmeniškai, nes netinkamai veikiančios ar netvarkingos įrangos naudojimas taip pat gali baigtis sužeidimais. Slidinėjimas nėra „džinsų sportas“ – prireiks ir slidininko kelnių, nes kritimų, ypač pradedantiesiems, nusimato daug, todėl svarbu išlaikyti kūno šilumą, nesušlapti. Tačiau svarbiausia įrangos dalis – apsauginis šalmas ir batai. Pastaruosius profesionalai vadina pagrindiniu šio sporto inventoriumi“, – pastebi pašnekovė.

Visą šią įranga galima rasti ne tik specializuotose parduotuvėse, bet ir kiekviename išvystytame slidinėjimo kurorte. Vietas, į kurias pirmą kartą išsiruošiate slidinėti, A. Jusė siūlo rinktis taip pat apdairiai: „Patarčiau vykti ten, kur infrastruktūra gerai pritaikyta šiai pramogai – yra medicinos, įrangos nuomos punktai, slidinėjimo mokyklos. Pirmam kartui ant slidžių tikrai prireiks instruktoriaus, todėl labai svarbu, kad gautumėte tinkamas ir profesionalais pamokas“.

ERGO duomenimis, lietuviai žiemos pramogoms dažniausiai renkasi Prancūzijos Trijų slėnių ir Italijos Livigno slidinėjimo kurortus.