Savivaldybė numato statybai išleisti puspenkto milijono eurų. Tuo pačiu neslepia savo planų parduoti jai priklausančius Kauno klinikinės ligoninės pastatus Laisvės alėjos bei Gedimino gatvės kampe, kur tebeveikia buvusi „Raudonojo kryžiaus“ ligoninė (dabar – Kauno klinikinės ligoninės padalinys).
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis posėdyje sakė, kad net pusė ligoninės Laisvės alėjoje patalpų stovi tuščios, nenaudojamos.
„Gal į mediciną kažkiek toje ligoninėje investuota, bet sąlygos ten, kur ruošiamas ligoniams maistas, yra pasibaisėtinos. Tą visą įrangą reikėtų paprasčiausiai sudeginti ir išmesti. Ligonis turi būti geromis sąlygomis ir gydomas, ir maitinamas. Todėl aš esu dėkingas ligoninės vyriausiajam gydytojui, kad jis pritarė mūsų projektui pastatyti Šilainiuose naują korpusą, o šitą seną ligoninę savivaldybė galės parduoti. Nesvarbu, kas ten paskui bus – ar gyvenamieji namai, ar biurai, tegu sprendžia verslas ir prisideda prie miesto vystymo“, - sakė meras.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai sprendimo projekto paaiškinime pasigedo savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus analizės bei išvadų, ar patogu bus ligoniams, traumas patyrusiems žmonėms pagalbos ieškoti jau ne miesto centre, bet Kauno pakraštyje, buvusios 2-osios ligoninės bazėje. Pasigesta ir kitų skyrių siūlymų, kaip išsaugoti istorinį daugiau nei šimtmetį Kauno centre veikiančios gydymo įstaigos pastatą.
„Ligoninės kieme stovintis sovietmečiu statytas pastatas tikrai reikalauja sutvarkymo, bet tas, kur fasadu žvelgia į Laisvės alėją, yra konkrečiai pastatytas gydymo tikslais. Jis skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Tai – paveldas, kurį turime saugoti“, – pažymėjo frakcijos seniūnė konservatorė Edita Gudišauskienė.
Jos kalbą pertraukęs meras trumpai tarė: „paveldas saugo paveldą, bet ne veiklą, tai paskirtis gali ir keistis“.
ELTA primena, kad ligoninė Kauno centre buvo pastatyta 1908 metais „Raudonojo kryžiaus“ organizacijos bei rėmėjų lėšomis. Sovietmečiu ji išplėsta, pastatant naujų statinių. 2011 metais Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu darant sveikatos priežiūros tinklo pertvarką mieste, ji sujungta su Kauno 2-ąja klinikine ligonine ir abi jos tapo viena viešąja įstaiga – Kauno klinikine ligonine. Netrukus savivaldybė įstaigos steigėjo teises (bet ne turtą) perleido Sveikatos apsaugos ministerijai bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.
Klinikinė ligoninė miesto centre esančius pastatus valdo panaudos pagrindais, pagal su savivaldybe sudarytą sutartį – iki 2028 metų gruodžio.
ELTA primena, kad mėginimų parduoti Raudonojo kryžiaus ligoninę pastaraisiais metais būta ne vieno, tačiau tam priešinosi tiek jos personalas, tiek dalis kauniečių. 2017-aisiais Kauno klinikinės ligoninės atstovas žurnalistams aiškino: „Kad galėtume perkelti dabar funkcionuojančią centre ligoninę su tokia paslaugų kokybe, kokia yra teikiama šičia, tikrai šiandien neturime tokių patalpų. Kol neturim savivaldybės jokių dokumentų, mes negalim spekuliuot ir sakyt, kad štai kažkas. Staigūs perversmai būtų. Šiaip struktūrinių pokyčių personale taip pat nėra numatyta, o personalo sudėtį deriname su LSMU ir Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu ligoninė dirba pagal numatytą tvarką kaip ir anksčiau“.
Atleidus iš pareigų, kaip vėliau teismas pripažino, pagrįstai Kauno klinikinės ligoninės buvusį vadovą Gediminą Abeciūną, šios viešosios įstaigos generaliniu direktoriumi šių metų gegužę tapo konkursą laimėjęs profesorius Albinas Naudžiūnas iš Kauno klinikų.
