Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas sako, kad susitikime premjeras pažadėjo spręsti visus tris klausimus, tačiau vaistų prieinamumo problema esą susijusi su finansais, todėl ji daug sudėtingesnė.
„Pernai mes onkologijai turėjome virš 20 naujų inovatyvių vaistų, šiemet nieko neturime. Kalbėjome, kad PSDF‘o (Privalomojo sveikatos draudimo fonde – ELTA) atsirado 200 milijonų eurų daugiau lyginant su pernai metais, o mes kaip pacientai iš to nieko nepajautėme. Gydytojams atlyginimai padidėjo, bet kai pernai buvo augimas, tai ir vaistų buvo daugiau, ir tarkime sauskelnių daugiau buvo pradėta kompensuoti, šiemet to nematėme. Čia aišku niekas nepažadėjo konkrečių dalykų, bet sako galima tų pinigų ieškoti, rasti…tiek kancleris, tiek premjeras pasakė ieškosim…Manau, kad dabar iki metų pabaigos yra klausimas maždaug 20 mln. erų tų vaistų, kurie yra suvertinti, kad valstybė juos turėtų kompensuoti, tik jie laukia tokiame vadinamame rezerviniame sąraše”, - sakė Š. Narbutas.
Pasak jo, vaisto laukimas onkologiniams ligoniams yra traumuojanti patirtis. Tuo metu, kai jie laukia vaistų, liga ūmėja.
„Žmogui diagnozuojama onkologinė liga, sako vaistas kompensuojamas ir, žiūrėk, jis svarstomas. Bet kada tas svarstymas pasibaigs, niekas ir nežino. Nes mes neturime aiškaus atspirties taško. Mes labai laukiame ir sakėme tai premjerui, kad nauja kompensavimo tvarka, visa sistema turi pasikeisti nuo sausio, kur atsiranda aiškus terminas, kad per 180 dienų turi būti priimtas sprendimas”, - sake Š. Narbutas.
Lietuvos vaikų vėžio asociacijos “Paguoda” vadovė Daiva Žoromskienė pabrėžia, kad vaistų prieinamumas – ypatingai skaudi problema nuo vėžio gydant mažuosius pacientus. Esą yra nemažai atvejų, kai iš stacionaro namo išrašytam ligoniui sunku rasti kur įsigyti vaistų, o jų kaina tokia didelė, kad kas antra šeima susiduria su labai rimtomis finansinėmis problemomis.
“Yra problema: kol vaikas gydomas ligoninėje, jis gauna visus reikalingus vaistus, tačiau kada jie grįžta į namus ir turi tęsti gydymą, jau viskas, jie patys turi rūpintis vaistais. Ir dažniausiai tie vaistai yra receptiniai ir nekompensuojami. O ką reiškia receptiniai ir nekompensuojami? Tai viskas susiveda į pinigines sumas”, - pabrėžė D. Žoromskienė.
Pasak jos, vaistai vėžiui gydyti vaiko šeimai per mėnesį gali kainuoti nuo maždaug nuo 300 iki 3 tūkstančių eurų.
D. Žoromskienė taip pat pabrėžia, kad didelė problema – ilgas inovvatyvių vaistų laukimas.
“Tarkime prie tam tikrų vėžio formų tiesiog yra reikalingi ypatingi specifiniai vaistai ir jie yra reikalingi čia ir dabar, tačiau mūsų pacientas jo negali gauti. Turi laukti du, tris mėnesius kada šitas vaistas prieis iki gydančio gydytojo, iki ligoninės, o paskui jau iki paties paciento”, - sake D. Žoromskienė.
Š. Narbuto teigimu, dabar veikiančios vėžio prevencijos programos prastai koordinuojamos ir todėl daug mažiau efektyvios nei galėtų būti. POLA siekia, kad į rizikos grupes patenkantiems žmonėms profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio nereikėtų šeimos gydytojo siuntimo.
“Prevencinės programos gerai neveikia. Per tas keturias prevencijos programas, kurias mes turime – krūties vėžio, prostatos, gimdos kaklelio ir storosios žarnos - mes turime beveik pusę visų naujų onkologinių susirgimų. Naujų vėžio susirgimų Lietuvoje turime apie 18 tūkstančių kasmet, tai, vadinasi, jau 9 tūkstančiai žmonių galėtų būti diagnozuojami daug ankstyvesnėse stadijose“, – pabrėžė Š. Narbutas.
Pasak jo, delsimas kompensuoti vaistus ir per vėlus ligos diagnozavimas – ne tik smūgis onkologiniams ligoniams, bet ir nuostolis valstybei, nes pažengusią onkologinę ligą gydyti daug brangiau ir mažiau efektyvu.
Pasak jo, dėl to, kad Lietuvoje nėra vėžio registro, tikslūs sergančių onkologinėmis ligomis skaičiai nežinomi. POLA duomenimis, per metus Lietuvoje diagnozuojama 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų, iš viso mūsų šalyje yra daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių sergančių onkologinėmis ligomis. Per metus nuo vėžio miršta apie 8 tūkstančiai žmonių.
