„Bet koks vaistų ar maisto papildų perdozavimas gali turėti neigiamą įtaką mūsų sveikatai, todėl užsiimdami savigyda, galime sau daugiau pakenkti. Ar reikalinga jodo profilaktika, gali nuspręsti tik medikai, o bereikalingas jodo vartojimas veikia ypač toksiškai, žaloja skydliaukę. Pastarosiomis dienomis jaučiamas didelis susidomėjimas jodo preparatais, todėl tokia situacija sveikatos specialistams pradeda kelti nerimą. Pradėti vartoti jodą reiktų tik tuomet jei aplinkoje būtų aptikta padidėjusi radiacija, tačiau šiuo metu to daryti tikrai nereikia“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jūratė Rubikienė.
Aplinkoje padidėjus radiacijai, radioaktyvūs elementai, pirmiausiai radioaktyvus jodas, kaupiasi skydliaukėje. Kad radioaktyviems elementams skydliaukėje neliktų vietos, rekomenduojama skydliaukę užpildyti neradioaktyviu jodu. Tuomet skydliaukė blokuojama ir „užpildoma“, todėl radioaktyvūs elementai į ją nepatenka.
Trūkumas ne toks pavojingas kaip perteklius
Jos teigimu, rekomenduojama jodo paros norma suaugusiam žmogui yra 150–200 mikrogramų, o jodo perteklius gali sukelti rimtas sveikatos problemas, skelbiama pranešime spaudai.
Jodo perdozavimas gali pasireikšti pakitusiu kūno svoriu, pakilusia kūno temperatūra, deginimu burnoje, viduriavimu, sustreikavusiu pulsu. Ilgas jodo vartojimas suaktyvina skydliaukės veiklą, kuri gali paveikti širdies veiklą.
„Kai kada jodo pertekliaus žmogus gali net nepajausti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu, o kartais gali susilpnėti arba suaktyvėti skydliaukės veikla. Neretai jodo perteklius nustatomas žmonėms, besigydantiems širdies ar skydliaukės ligas, todėl vartojant bent keletą skirtingų vaistinių preparatų, kiekvienoje šalies „Gintarinėje vaistinėje“ nemokamai galima pasitikrinti jų tarpusavio suderinamumą“, – įspėja vaistininkė.
Jodo dienos dozę galima gauti ir su druska
Anot J. Rubikienės, pagrindinis jodo šaltinis yra maisto produktai, su kuriais galima gauti net iki 94 proc. reikiamo paros jodo kiekio.
„Kiekvieną dieną vartojant po vieną arbatinį šaukštelį druskos, gaunama viena žmogui reikalinga jodo paros norma. Kompensuoti jodo trūkumą galima ir vartojant joduotą druską. Tik svarbu, kad ji būtų tinkamo galiojimo termino, būtų laikoma sandariai uždaryta, nes jodas yra lakus ir gali išgaruoti. Pienas ir jo produktai yra dar vienas jodo šaltinis, nes stiklinėje karvės pieno yra maždaug 15 proc. rekomenduojamos jodo paros normos, tačiau pieno pakaitaluose – sojos ar migdolų piene šis kiekis siekia vos 2 proc. karvės piene esančio jodo. Taip pat dažnai sakoma, kad svarbu kvėpuoti jūros oru, nes jame yra daug jodo, tačiau prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio“, – patarimais dalijasi vaistininkė J. Rubikienė.
Atpažinti trūkumą padės keletas simptomų
Anot jos, sveikatos priežiūros specialistai neretai susiduria ir su jodo trūkumo pasekmėmis –suprastėjusia skydliaukės veikla. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat skelbia, kad net 72 proc. pasaulio gyventojų yra nustatomas jodo trūkumas.
Skydliaukės, centrinės nervų sistemos, psichikos sutrikimai, sausa, šiurkšti oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, nevaldomai didėjantis svoris – dažniausi negalavimai dėl kurių skundžiasi žmonės, turintys jodo trūkumą. Jodo trūkumas nėštumo periodu gali lemti netgi persileidimą ar protinį atsilikimą.
„Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui svarbiausių mikroelementų. Jis yra svarbus normaliai skydliaukės funkcijai ir jos hormonų sintezei. Skydliaukė reguliuoja visą žmogaus organizmo vystymąsi, daro įtaką širdies, smegenų, lytinių ir kitų organų darbui, nuo jos hormonų pusiausvyros priklauso žmogaus išvaizda, kūno svoris, temperamentas, emocijos, intelektas“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė J. Rubikienė.
Jodo trūkumas nėštumo periodu gali lemti persileidimą, protinį atsilikimą, sunkius fizinio vystymosi sutrikimus, ryškų protinį atsilikimą.
