Tokį pasiūlymą Tabako kontrolės įstatymo pataisoms įregistravo Seimo nariai Antanas Matulas ir Vida Marija Čigriejienė.

Dabartiniu metu įstatymai nedraudžia rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir lauke, šalia gyvenamųjų namų langų bei vaikų žaidimo aikštelių.

"Sulaukiame daug skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus - kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliama ne tik nepatogumų, bet ir žalojama jų sveikata",- sako projekto autoriai.

Rūkymas, anot jų, yra vienas pagrindinių šių dienų žmonių mirties ir fizinės negalios šaltinių. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai, sukeliančių priklausomybę. Tai paaiškina, kodėl trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų rūko ir ne daugiau kaip 5 proc. pradėjusių rūkyti pavyksta atsikratyti šio įpročio.

Parlamentarų teigimu, pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 6 mln. žmonių, apie 600 tūkst. iš jų - dėl pasyvaus rūkymo. Lietuvoje rūkymo sukeltos ligos kasmet pasiglemžia apie 7000 gyvybių.

Degant tabakui tiek į rūkančiojo organizmą, tiek į aplinką patenka apie 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 70 sukelia vėžį. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios kūdikių mirties sindromo bei mažo svorio naujagimių tikimybę.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo susijusių su rūkymu piktybinių navikų 2012 metais Lietuvoje mirė 1 594 asmenys (53,4 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2011 metais - 1 645 asmenys (54,3 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2010 metais - 1 577 asmenys (50,9 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų).

2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktos apklausos duomenimis, du iš trijų (66 proc.) 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra nors kartą gyvenime rūkę, o nė karto nebandžiusiųjų rūkyti yra 34 proc.

Lyginant 2008 ir 2012 m. tyrimo rezultatus, bandymo rūkyti kartą gyvenimo paplitimas išliko stabilus (66 proc.), tuo tarpu per paskutinius metus ir per paskutinį mėnesį šiek tiek padidėjo ir atitinkamai sudarė 36,3 proc. ir 36,1 proc.

ESPAD-2011 tyrimo duomenimis, 74 proc. (79 proc. berniukų ir 70 proc. mergaičių) 15-16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių bent kartą gyvenime buvo surūkę cigaretę. Tabako vartojimas tarp 15-16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių nuo 2007 iki 2011 m. keliais procentais padidėjo.

Beje, kaip pastebi projekto autoriai, Islandijoje rūkyti uždrausta visose viešose erdvėse, taip pat ir balkonuose.