Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, susirgimai maliarija taip pat susiję su kelionėmis. Dažniausiai, tai įvežtinės maliarijos atvejai. Per dešimt pastarųjų metų (2009–2018) buvo užregistruota 50 įvežtinės maliarijos atvejų, iš kurių net 44 žmonės užsikrėtė Afrikos šalyse. Maliarija užsikrėtė ir susirgo 9 jūreiviai, 18 turistų, 22 asmenys, buvo išvykę darbo tikslu, 1 kareivis (legionierius).

ULAC medikai primena, kad maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia kraujo pirmuonys (Plasmodium vivax, P. ovale, P. malariae, P. falciparum), kuriuos perneša Anohpeles genties uodai. Maliarija pasireiškia periodiškai pasikartojančiais karščiavimo (drugio) priepuoliais. Dėl sunkių komplikacijų ypač pavojinga yra tropinė maliarija, kurią sukelia P. falciparum. Šis sukėlėjas labiausiai paplitęs Afrikos šalyse. Būtent susirgimai tropine maliarija Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį buvo dažniausi - registruoti 36 susirgimai (72 proc. nuo visų atvejų), iš kurių trys ligoniai mirė.

Maliarija – plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose, praneša ULAC. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, svarbiausia maliarijos profilaktikos priemonė yra reguliarus antimaliarinių vaistų vartojimas ir apsauga nuo uodų įkandimų. Ruošiantis keliauti į egzotines šalis, reikėtų pasidomėti, ar šalis nėra maliarijos endeminės rizikos zonoje bei pasitarti su gydytoju dėl maliarijos profilaktikos vaistais.

Keliautojai, kuriems pakilo temperatūra ar atsirado simptomų, panašių į gripą, kelionės metu ar iki vienų metų grįžus iš maliarijos endeminės vietovės, nedelsiant turi kreiptis į medicinos įstaigą bei informuoti gydytoją apie lankymąsi maliarijos rizikos zonoje, net jeigu ir vartojo vaistus nuo maliarijos.