Iki šių metų pradžios Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, buvo privalomai registruojami tik ūmūs susirgimai hepatitais. Lėtinių hepatitų privaloma registracija šalyje įvesta tik nuo 2019 metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais virusiniais hepatitais B ir C kelis dešimtmečius iš eilės Lietuvoje mažėjo. Tačiau, pasak ULAC medikų, ši statistika iš dalies neatspindi realios sergamumo hepatitais situacijos. Šiemet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui pradėjus privalomai registruoti susirgimus lėtiniais hepatitais, ULAC medikai konstatuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik tris kartus daugiau hepatitų nei pernai per tą patį laikotarpį.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 milijonai žmonių, o 1,4 mln. žmonių kasmet nuo jų miršta. Hepatitai - tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais užsikrėtę 9 kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija. Hepatitas B yra išvengiamas, gydomas, o hepatitas C - išgydomas. Tačiau, PSO duomenimis, daugiau kaip 80 proc. užsikrėtusiųjų hepatitais žmonių pasaulyje turi nepakankamą sveikatos priežiūros (prevencijos, diagnostikos ir gydymo) paslaugų prieinamumą.

Pasaulio sveikatos organizacijos Globalioje sveikatos sektoriaus hepatitų strategijoje 2016-2021 metams numatytas globalus tikslas, kuriuo siekiama iki 2030 metų eliminuoti hepatitus kaip visuomenės sveikatos problemą. Iki 2030 m. siekiama 90 proc. sumažinti naujų susirgimų hepatitais skaičių bei 65 proc. sumažinti mirtingumą nuo hepatitų. Strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama B ir C hepatitams, kurie sudaro 96 proc. visų hepatitų mirtingumo.