Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, pasaulyje bent viena vabzdžių pernešama liga yra užsikrėtęs kas šeštas žmogus, o 40 proc. žmonių yra rizika susirgti Dengė karštlige. Kasmet užregistruojama apie 1,3 milijono naujų susirgimų Leišmanijoze. Transmisinės ligos sudaro net 17 proc. bendro užregistruojamo visų infekcinių ligų skaičiaus.

2010 m. buvo nustatyta, kad maliarija yra viena iš labiausiai mirtį nešančių transmisinių ligų. Kasmet apie 3,3 milijardo žmonių turi riziką susirgti šia pavojinga liga, 219 milijonų ja suserga, o apie 660 tūkstančių nuo jos miršta. Negailestinga statistika rodo, kad kas minutę pasaulyje nuo maliarijos miršta po vaiką.

Kokios vabzdžių rūšys yra pavojingos žmogaus sveikatai?

Nustatyta, kad vabzdžiai sudaro 75 proc. visų gyvūnų rūšių ir jie yra paplitę visame pasaulyje. Labiausiai Lietuvoje paplitę žmogų puolantys miško uodai, priklausantys Aedes genčiai, kurie sudaro apie 98 proc. Šie uodai yra nepavojingi, bet jų įkandimas jautriems žmonės gali sukelti alergines reakcijas. Jie veisiasi įvairiuose vandens telkiniuose (pakelės grioviuose, statinėse, pelkėse, tvenkiniuose, balose ir kt.).

Atrodo, tokios nekaltos namų aplinkoje skraidančios kambarinės musės tarsi jau susigyveno su naminiais gyvūnais ir žmogumi. Tačiau savo žarnyne ir ant kojų jos gali nešioti milijonus įvairių bakterijų ir kirmėlių kiaušinėlių. Nutūpdamos ant maisto produktų, namų apyvokos daiktų, virtuvės inventoriaus, musės gali platinti daug infekcinių ir parazitinių ligų: žarnyno infekcijas, tuberkuliozę, dizenteriją, difteriją, helmintų pirmuonių cistas, vidurių šiltinę, cholerą.

Nustatyta, kad Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis. Sergamumas šiomis ligomis turi tendenciją didėti. PSO teigimu, iš visų ligas pernešančių vabzdžių pavojingiausi yra uodai, kurie platina maliariją, geltonąjį drugį bei Dengė karštligę. Šios ligos yra paplitusios ne tik tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose, bet ir visame Europos regione (apie 19 milijonų žmonių vis dar neturi tinkamai apsaugoto geriamojo vandens, o apie 100 milijonų žmonių neturi prieigos prie vandentiekio patalpose).
Kodėl šiuo metu Europa išgyvena transmisinių ligų „renesansą"?

Maždaug prieš 40 metų pasaulio mokslininkai manė, kad vabzdžių sukeliamos ligos (maliarija, geltonasis drugys, Dengė karštligė) išnyko, bet po kurio laiko jos kažkodėl vėl atsirado. Po ilgų tyrimų buvo nustatyta, kad viena iš priežasčių yra ta, kad vabzdžiai, bei jų organizme esantys ligas sukeliantys mikroorganizmai įgavo atsparumą insekticidams, naudojamiems jų naikinimui, o jų sukeliamos ligos – gydymui naudojamiems medikamentams. Be to, tyrinėdami visuotinio atšilimo ir klimato kaitos priežastis mokslininkai nustatė, kad dėl žmogaus vykdomos ūkinės veiklos ir į žemės atmosferą išsiskiriančio šiltnamio efektą sukeliančio CO2 (anglies dvideginio) yra sulaikoma daug saulės šilumos. O tai reiškia, kad temperatūra žemėje kyla, dėl ko spartėja klimato kitimas.

Klimato kaita prasidėjo nuo 1850 metų. Vidutinė temperatūra žemėje pakilo 0,76 ºC, O Europoje ji kilo sparčiausiai – beveik 1 ºC. Klimato ekspertai prognozuoja, kad per šį šimtmetį pasaulyje vidutinė temperatūra pakils nuo 1,8 iki 4 ºC, kas ir lemia tropinių ligų plitimą į įvairias pasaulio šalis. Padidėjo žemės plotai, kuriuose palankios sąlygos šias ligas platinantiems uodams, erkėms ir moskitams veistis.

Beveik penktadalis (1,2 milijardo žmonių) pasaulio gyventojų gyvena vietovėse, kuriose trūksta vandens. Vandens trūkumas verčia žmones vartoti geriamąjį vandenį iš nesaugių šaltinių ir saugoti jį savo namuose. Tai gali padidinti vandens taršos riziką ir sukurti papildomas vietas, kurios yra palankios veistis maliariniams uodams. Be to, pagreitėja ligų platintojų vystymosi ciklas, sutrumpėja parazito inkubacinis periodas ir pailgėja ligos perdavimo sezonas.

Europoje plinta Dengė karštligė, maliarija, Laimo liga, erkinis encefalitas ir leišmanijozė. Per pastaruosius 15 metų Europoje labai paplito Azijos tigrinis uodas (Aedes albopictus), platinantis pavojingus virusus, kurie sukelia tokias sunkias ligas kaip Čikungunjos karštligė ir Dengė hemoraginė karštligė. Šiuo metu jis jau aptinkamas net dvylikoje šalių. Į Pietų Europą iš Azijos atkeliavęs pavojingas ligas platinantis vabzdys jau pasiekė ir Paryžių, o Portugalijoje Dengė karštligės protrūkio metu susirgo apie 1600 gyventojų. Sergamumas Dengė karštlige per pastaruosius 50 metų išaugo net 30 kartų. Nedžiuginantys mokslininkų tyrimai leidžia prognozuoti tai, kad iki 2080 metų dėl klimato kaitos, gyventojų skaičiaus augimo ir migracijos bei urbanizacijos Dengė karštligės pavojus kils maždaug 6 milijardams žmonių.

Kaip naujos vabzdžių rūšys atkeliauja į Lietuvą?

Puikias sąlygas vabzdžių pernešamoms ligoms plisti sudaro įvairūs pokyčiai visuomenėje: politinis bei ekonominis nestabilumas, žmonių migracija už šalies ribų, kelionių populiarumas ir judėjimo greitis, prekių importo ir eksporto plėtra. Tokiu būdu įvairios rūšys, tarp jų ir naujos vabzdžių rūšys, iš tolimiausių kraštų ar žemynų atkeliauja į Lietuvą su įvairiu transportu, padangomis, mediena, žemės ūkio produktais, dekoratyviniais augalais ar gyvūnais.

Švedų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad migruojantys paukščiai erkes gali išplatinti tūkstančius kilometrų. Nustatyta, kad erkės ligų, kuriomis gali užkrėsti žmones, skaičiumi nepralenkia tik uodų. Jos gali platinti virusų, riketsijų ir bakterijų sukeliamas ligas: Marselio karštinę, paroksizminę riketsijozę, Ku karštinę, Laimo ligą, erkinį encefalitą, tuliaremiją, babeziojozę, Omsko, Krymo, Uzbekijos hemoragines karštines.

Europinė miško erkė Ixodes ricinus – pagrindinė erkių ligų platintoja Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė yra plačiai paplitusi visuose miškuose ir parkuose, labiausiai jai patinka lapuočiai miškai. Aktyviausia yra nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Erkės savo grobio laukia žolėje 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus. Suaugusi erkė gali įkopti iki 1,5 m. Po pasaulį jos keliauja su gyvūnais, žmonėmis ir paukščiais. Vieną kartą pasimaitinusi, be maisto erkė gali išgyventi iki 10 metų. Erkės parazituoja ant įvairių smulkių graužikų, paukščių ir žinduolių kūnų. Kraujo siurbimo metu erkės erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjus perduoda sveikam organizmui. Be to, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Nustatyta kad, įvairūs teršalai, cheminės medžiagos, kurios užteršia gamtą, silpnina žmogaus ir gyvūnų imuninę sistemą ir sukuria palankias sąlygas daugintis įvairiems mikrobams bei plisti transmisinėms ligoms.

Dėl netinkamai vartojamos chemoprofilaktikos ir apsaugos nuo uodų Lietuvoje kasmet yra užregistruojami maždaug 3 įvežtiniai maliarijos atvejai.

Kaip apsisaugoti nuo transmisinių ligų?

Kadangi, pagal PSO duomenis, daugiau kaip pusei planetos gyventojų (Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje) efektyvi uodų kontrolė yra gyvybės ir mirties klausimas, todėl pagrindiniai kampanijos tikslai yra informuoti ir supažindinti uodų platinamų ligų židiniuose gyvenančius bei keliaujančius į tų ligų židinius žmones apie apsisaugojimo nuo jų būdus ir priemones. Tose šalyse, kur transmisinės ligos yra visuomenės sveikatos problema, sveikatos apsaugos ministerija turi imtis visų įmanomų priemonių, gerindama savo gyventojų apsaugą. Tose šalyse, kuriose pernešėjų platinamos ligos yra sparčiai auganti grėsmė visuomenės sveikatai, būtina skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą (aplinkos, miškų, visuomenės sveikatos ir kt. sektorių).

Viena iš svarbiausių ligų platinamų ligų profilaktikos priemonių išlieka chemoprofilaktika, skiepai ir apsauga nuo vabzdžių. Būtina gerinti gyvenamosios aplinkos, parkų ir poilsio zonų priežiūrą, laiku šienauti žolę, kirsti menkaverčius krūmus, naikinti uodų veisimosi vietas. Taip pat būtina tinkamai rengtis, rinktis šviesius drabužius (uodus vilioja tamsūs drabužiai), kurie dengia rankas, bei kulkšnis dengiančią avalynę, naudoti nuo vabzdžių įkandimų saugančias ir juos atbaidančias priemones (repelentus, tinklelius, palapines, kurios prisotintos insekticidų).

Reikia vengti vakare vaikščioti prie vabzdžių veisimosi vietų, kurios yra arti vandens šaltinių, nes sutemus dauguma vabzdžių suaktyvėja. Grįžus iš lauko reikia apžiūrėti save ir artimuosius, ar neįsisiurbė erkių, bei laiku pasirūpinti naminiais gyvūnais, kad jie būtų sveiki ir neturėtų parazitų.

Be to, labai svarbi yra švara, asmens higiena, tinkamas rankų plovimas, maisto ir kitų atliekų tvarkymas, vandentiekio bei nuotekų sistemos infrastruktūros gerinimas ir plėtojimas. Sanitarijos ir geros higienos praktika bendruomenėse gali padėti pagerinti jų narių sveikatą ir užkirsti kelią įvairioms plintančioms transmisinėms ligoms. Tik panaudoję visas reikalingas kompleksines profilaktines priemones ir kovos prieš vabzdžius ar jų įkandimus būdus, galėsime apsaugoti save ir savo artimuosius nuo šiuo metu labai aktualių transmisinių ligų bei galbūt, išvengsime ne tik mažo įkandimo, bet ir didelės grėsmės sveikatai ar gyvybei.

smlpc.lt informacija