„Tyrimo metu paaiškėjo, jog nepakanka saugiklių, kurie garantuotų, kad sveikatos priežiūros įstaigose metadonas atitektų būtent tiems, kam paskirtas, ir tokia doze, kokia nurodyta, o jo likučiai būtų nurodyti tokie, kokie yra iš tikrųjų, – sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė. – Valstybinis psichikos sveikatos centras pakaitinio gydymo stebėseną taip pat atlieka formaliai – tik surenka ir apibendrina gydymo įstaigų pateiktus duomenis, neįsitikindamas jų pagrįstumu. Be to, Lietuvoje suaugusiesiems gydyti naudojamas tik metadonas, tuo tarpu Europa jau seniai naudoja ir kitus medikamentus.“
Metadono vartojimas gydymo tikslams 2008–2010 m. šalyje didėjo. Jeigu 2008 m. šiuo opioidiniu vaistiniu preparatu buvo gydoma 618 asmenų, tai 2010 m. – 914 asmenų, t. y. tik kas penktas sergantis priklausomybe nuo opioidinių narkotikų. Europoje jų gydoma kur kas daugiau. Pakaitinio gydymo metu naudojamam metadonui 2008 m. išleista 272 tūkst. Lt, 2010 m. – 437 tūkst. Lt valstybės lėšų.
Valstybiniai auditoriai pažymi, kad mūsų šalyje pakaitinio gydymo prieinamumas ribotas. 2010 m. tokias paslaugas teikė 19 įstaigų. Daugelis šalies pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrų pakaitinio gydymo neatlieka, nors teisės aktuose tokia galimybė numatyta. Šias paslaugas teikia tik specializuoti gydymo centrai, kurie išsidėstę netolygiai, todėl daliai asmenų toks gydymas neprieinamas. Iš šešiasdešimties savivaldybių pakaitinio gydymo paslaugos teikiamos tik trylikoje. Dviejuose mūsų šalies regionuose – šiaurės rytuose ir pietvakariuose – pakaitinio gydymo iš viso nėra, nors tose savivaldybėse bendras sergamumo narkomanija rodiklis viršija šalies ir rajonų vidurkius. Pavyzdžiui, Biržų ir Visagino savivaldybėse 2010 m. sergamumo rodiklis viršytas tris kartus, Tauragės rajone – du kartus.
Auditoriai akcentavo ir pakaitinio gydymo prieinamumo problemą suėmimo ir įkalinimo įstaigose. Nesudaryta galimybė gydyti metadonu kalėjime, net jei toks gydymas buvo pradėtas laisvėje. Metadono programos taikymas įkalinimo įstaigose leistų sumažinti pavojingų infekcijų, ypač ŽIV, plitimą, taip pat sumažintų mirčių nuo narkotikų perdozavimo išėjus į laisvę skaičių.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios institucijos neprižiūri, kaip gydymo įstaigose tvarkoma opioidinių vaistinių preparatų apskaita, kaip jie naudojami ir laikomi. Ši sritis teisiškai nėra reglamentuota, o juk šioms įstaigoms tenka 98,8 proc. visos legalios metadono apyvartos Lietuvoje. Didmeninės įmonės ir vaistinės, prekiaujančios metadonu, tikrinamos kartą per kelerius metus.
Pastebėta, jog nepakankama ir pakaitinio gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais paslaugų kokybės kontrolė. Valstybinio medicininio audito inspekcija 2008–2010 m. nekontroliavo sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pakaitinio gydymo metadonu paslaugas. Tai pradėta daryti tiktai 2011 metais, ir tai tik iš dalies. Pastebėta nemažai pažeidimų, pateiktos rekomendacijos, kaip padėtį pagerinti.
Turimais duomenimis, Lietuvoje galėtų būti nuo 7 iki 11 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.
Šio tyrimo metu nevertinome gydymo metadonu tikslingumo ir veiksmingumo, o tik tyrėme LR Seimo nutarimu pavestus klausimus.
Tikimasi, kad šis Valstybės kontrolės atliktas tyrimas padės LR Seimui priimti sprendimus dėl pakaitinio gydymo Lietuvoje prieinamumo, efektyvumo ir įpareigos atsakingas institucijas užtikrinti tinkamą metadono vartojimo kontrolę.
