Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 743 slaugytojai. Tai – pati didžiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė, rašoma pranešime spaudai. Šalis tampa sektinu pavyzdžiu ir kaimyninėms valstybėms – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) slaugytojų ruošimo patirtimis dalijasi su užsienio specialistais, čia atvyksta užsieniečiai, norintys studijuoti šią specialybę.
Pasak LSMU Slaugos fakulteto dekanės prof. Jūratės Macijauskienės, slaugos laukia pokyčiai – siekiama dar labiau plėsti šios srities specialistų savarankiškumą, stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį, kurioje bendrosios praktikos slaugytojų, bendruomenės slaugytojų, išplėstinės praktikos slaugytojų vaidmuo labai svarbus. Taip pat sveikatos priežiūros įstaigose įsigali į pacientą orientuotas požiūris, o šioms naujovėms turi būti pasirengę esami ir būsimi specialistai.
„Planuojama skatinti ambulatorines slaugos paslaugas, bus kuriami slaugos protokolai ir standartai, skatinama veiksminga, integruota sveikatos priežiūra. Siekiame efektyvios ir koordinuotos priežiūros žmonėms, sergantiems keliomis sudėtingomis ligomis, didesnis dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus pacientų priežiūrai“, – tvirtino profesorė.
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje stiprėja slaugos specialistų vaidmuo, slaugytojai savarankiškai atlieka vis daugiau procedūrų ir konsultacijų, plečiasi jų kompetencijos. Kauno klinikose atsirado slaugos vadovo pareigybė, leidžianti pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, gydymą ir slaugą orientuoti į pacientą.
Vis dėlto, visuomenei dar trūksta žinių apie paslaugas, kurias teikia dabartiniai slaugytojai, o socialinėse medijose esanti informacija nepilnai atspindi besikeičiantį slaugytojo vaidmenį. Būsimieji slaugytojai taip pat nėra tinkamai informuoti apie savo ateities perspektyvas ir galimybes. Taip pat nepakankamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, skirtas parengti kompetetingus, autonomiškus ir savarankiškus universitetinio pasirengimo slaugytojus.
