Tad ministerijoje pradedamos rengti specialios rekomendacijos, kaip būtų galima mokykloms tobulinti vaikų maitinimą, įvedant švediško stalo ypatumus.
Planuojama, kad tokios rekomendacijos turėtų būti parengtos iki šių metų pabaigos ir pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Tai būtų pasiūlymai, dėl kurių ugdymo įstaigos galėtų laisvai apsispręsti - nori jos to ar nenori.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, švediško stalo principu vaikų mitybą organizuojančios mokyklos pastebi nemažai teigiamų rezultatų. Tai padeda ne tik ugdyti sveikos mitybos įpročius vaikams, bet ir mažinti maitinimo kaštus bei maisto atliekas. Tai prisideda įgyvenant Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai (ES) mažinti maisto švaistymą.
„Mokyklos, kuriose šiuo metu mokiniai gali maistą pasirinkti iš švediško stalo patiekalų, jau pastebi teigiamus rezultatus. Tad nuspręsta tai pasiūlyti ir kitoms ugdymo įstaigoms, žinoma, jei jos to norės. Šiuo metu rengiamos rekomendacijos padėtų sklandžiau organizuoti vaikų maitinimą, taikant švediško stalo ypatumus, išlaikant aukštą maisto kokybę, bei užtikrinti visavertę vaikų mitybą. Parengtomis rekomendacijomis bus galima naudotis organizuojant ne tik mokyklų, bet ir poilsio stovyklų, neformalaus ugdymo mokyklų ir kitų vaikų kolektyvų maitinimą“, - teigia A. Šešelgis.
Siekdami įvertinti skirtingų mokyklų patirtį, SAM specialistai aplankė tris Kauno rajone esančias mokyklas iš 6, kurios nuo 2017 metų mokinių maitinimą organizuoja švediško stalo principu - tai Ringaudų pradinė mokykla, Lapių ir Garliavos A. Mitkaus pagrindinės mokyklos. Taip vaikų mitybą organizuoja ir dar trys mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario ir Vilkijos gimnazijos.
Garliavos A. Mitkaus pagrindinė mokykla naują maitinimo modelį pirmiausia pritaikė pradinių klasių mokiniams, tarp jų ir nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams. Mokyklos vadovų nuomone, švediškas stalas sumažino socialines ribas tarp vaikų, jie tapo savarankiškesni, o tėvai džiaugiasi, jog pietums skirtų pinigų vaikai neišleidžia bandelėms ir vaisvandeniams bei dažniau valgo sriubas ir daržoves, kai patys jų įsideda. Taip pat išaugo vaikų, valgančių valgykloje, skaičius ir sumažėjo nesuvalgyto maisto atliekų.
Lapių pagrindinėje mokykloje darbuotojai pastebėjo, kad pakeitus maitinimą, pagerėjo mokinių socialiniai įgūdžiai, sumažėjo eilės, o vaikai valgo šiltesnį maistą, nes valgį įsideda patys iš šilumą palaikančių indų. Jiems antrina ir Ringaudų pradinės mokyklos darbuotojai, kurie pastebėjo, jog vaikai noriau mokosi tinkamai elgtis prie stalo bei naudotis peiliu ir šakute, o mokykla sulaukia teigiamų tėvų atsiliepimų.
Mokyklų bendruomenės ir specialistai pastebi, kad leidžiant vaikams rinktis maistą nuo švediško stalo, valgykloje beveik nebelieka maisto atliekų, ugdoma pagarba maistui, vaikai tampa savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, kiek ir kokio maisto nori suvalgyti. Tad jie suvartoja daugiau daržovių, vaisių bei prisiima atsakomybę už nesuvalgytą maistą. Labiausiai pastebimi pagerėję mokinių socialiniai įgūdžiai - išaugusi valgymo kultūra ir mandagesnis bendravimas. Nuogąstavimai, jog vaikai mieliau rinksis prie mokyklos esančias greito maisto užkandines, nepasitvirtino, nes estetiškas maisto pateikimas skatina moksleivius rinktis sveikesnį valgyklos maistą bei lavina jų skonį ir gerina mitybos įpročius.
Švediškas stalas - tai maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas - sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Taip siekiama geriau patenkinti vaikų skonio poreikius, padidinti sveikatai palankaus maisto, ypač daržovių ir vaisių, vartojimą bei sumažinti maisto švaistymą.
