Epidemiologinio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad pirmasis ligonis VHA galėjo užsikrėsti Ukrainoje.

ULAC primena, kad VHA yra ūminė kepenis pažeidžianti užkrečiamoji liga, kuria dažniausiai užsikrečiama hepatito A virusui (HAV) patekus per burną.

HAV infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba besimptome forma. HAV gali būti perduodamas per užterštą maistą ar vandenį, taip pat fekaliniu - oraliniu būdu tarp artimų kontaktų pvz., šeimose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos namuose, tarp lytinių partnerių.

Virusas užsikrėtusio žmogaus išmatose randamas praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 - 30 dienų nuo užsikrėtimo. Keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie 3 savaites.

Ši infekcija paplitusi beveik visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet registruojama apie 1,4 mln. susirgimų VHA. Didžiausio endemiškumo regionams priskiriamos Afrikos, Pietų Amerikos valstybės, Azijos šalys. Mažiausiai VHA paplitęs Australijoje, Šiaurės Amerikos žemyno šalyse.

Europoje 2017 m. buvo užregistruota daugiau kaip 26 tūkst. VHA atvejų, 2016 m. – kiek daugiau 12 tūkst.

Lietuva priskiriama nedidelio sergamumo šalims, kasmet vidutiniškai registruojama iki 50 VHA atvejų. Praėjusiais metais (2018 m.) Lietuvoje buvo užregistruoti 22 VHA atvejai. Dėl per paskutinius penkiolika metų sumažėjusio (2004-2018 m.) sergamumo VHA, mūsų šalyje yra palankios sąlygos virusui plisti ne tik šeimose, bet ir kolektyvuose. Vis daugiau asmenų kasmet VHA užsikrečia užsienio šalyse, tokiu būdu didėja infekcijos plitimo ir protrūkių rizika Lietuvoje.

Esant mažam sergamumui Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, nuolat didėja imlių asmenų skaičius, todėl didėja ligos protrūkių rizika. Vieni svarbiausių rizikos veiksnių išlieka sąlytis su sergančiu asmeniu, užterštas virusu maistas, kelionės į endemines šalis.

ULAC medikai ragina visiems skirti tinkamą dėmesį rankų higienai (kuo dažniau ir kruopščiau rankas plauti su muilu pasinaudojus tualetu, prieš maisto ruošimą, prieš valgį), vartoti saugų maistą bei geriamąjį vandenį keliaujant ir prieš kelionę pasiskiepyti.

ULAC inf.