Tarp rezoliucijoje išsakytų teiginių - ir raginimas užtikrinti, kad šalyje būtų pakankamai vakcinos pasiskiepyti nuo tymų visiems to pageidaujantiems už savas lėšas, taip pat valstybės lėšomis kompensuoti gyventojams kraujo tyrimus, siekiant nustatyti, ar asmuo turi imunitetą šiai ligai ir ar asmeniui reikalingas skiepas.
Rezoliucijos tekstą pristačiusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad dėl skiepų priešininkų aktyvaus melagingos informacijos skleidimo Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jau keletą metų iš eilės mažėja pasiskiepijimo, todėl būtina aktyviau šviesti visuomenę apie skiepų būtinybę ir imtis kitų priemonių tymų protrūkiui stabdyti.
„Šios rezoliucijos siekis yra, kad Seimas siųstų politinį signalą. Tai nėra siekis kažką nubausti ar pamojuoti bizūnu ar kažkaip kitaip išsakyti nusivylimą. Tai yra siekis, kad ministerija atkreiptų dėmesį, kad atkreiptų visuomenė, savivaldybės, kad informacinė kampanija, kuri kalbėtų apie skiepų naudą, moksliškai pagrįstus argumentus, kad skiepai valdo užkrečiamas ligas, kad tie žmonės, kurie neturi imuniteto, norėtų įgyti skiepą. Galbūt galima kalbėti, kad valstybė kompensuotų kraujo tyrimą, esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms“, - Seimo posėdyje kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tačiau dalis Seimo narių tvirtino, kad rezoliucija problemos nesprendžia. Socialdemokratai ragino skubos tvarka priimti jų įregistruotas įstatymų pataisas, kurios numato, kad skiepai vaikams iki 16 metų nuo poliomielito, tymų ir raudonukės būtų privalomi. Buvo ir siūlymų ieškoti kaltų, kodėl tymai paplito.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Asta Kubilienė pirštu rodė į galimai prastą institucijų darbą ir funkcijų dubliavimą.
„Mes turime Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir, jeigu pasižiūrėtume į jų nuostatus ar įstatus, mes pamatysime, kad funkcijos dubliuojasi. (...) Taigi yra daug auklių ir vaikas yra be galvos...(...) Pritarčiau šiai rezoliucijai, jei būtų įrašyti ir kiti punktai. Reikėtų redaguoti šitą rezoliuciją, kad būtų padaryti ir reforminiai sprendimai“, - sakė A. Kubilienė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad infekcinės ligos rezoliucijomis negydomos, o ministerija mažinti ligos protrūkį rūpinsis ir neraginta.
„Infekcinės ligos rezoliucijomis nėra gydomos ir ar visom ligom mes tada priimsim po rezoliuciją, visom sudarysim po darbo grupę ir įpareigosim Vyriausybę ar ministeriją spręsti ir gydyti visas ligas? Ir onkologines reikia gydyti, ir kitas. Tai, neatsižegnojant nuo darbo, iš tikrųjų mes jį ir dirbsim, bet ne rezoliucijų įpareigoti“, - Seimo posėdyje pabrėžė A. Veryga.
Nepaisant išsakytų prieštaravimų, Seimas 66 balsais už, 10 - prieš ir 32 susilaikius rezoliuciją priėmė nekoregavęs.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje jau yra užfiksuoti 224 tymų susirgimo atvejai.
