Specialistai džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, tačiau kyla klausimas: ar jiems tikrai tiek vaistų reikia?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėjos Irmos Medžiaušaitės teigimu, iš vienos pusės toks spartus naikintinų vaistų kiekio augimas rodo, kad kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų elgiasi atsakingai ir nenaudojamų vaistų nebeišmeta į šiukšlių dėžę ar neišpila į kanalizaciją, o grąžina vaistinėms. Kita vertus, nebūtų ką išmesti, jei vaistai būtų skiriami ir perkami racionaliai.
„Vaistus vartoti reikia atsakingai, saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Tačiau nemažai žmonių nepaiso gydytojo patarimų ir juos perka bei vartoja savo nuožiūra, neretai įsigyja net ir pirmą kartą vartojamų vaistų didesnį kiekį, nei iš tikrųjų reikalinga, ypač jei jiems taikoma nuolaida. Jei pacientai vaistus įsigytų ir vartotų racionaliai, taip pat gydytojai juos skirtų tinkamai, stalčiuose nesikauptų pasenę vaistiniai preparatai ir žmonės sutaupytų milijonus eurų kitoms išlaidoms“, - sako I. Medžiaušaitė.
VLK specialistė primena, kad gydytojas, pirmą kartą pacientui paskirdamas naują kompensuojamąjį vaistą, turi teisę išrašyti jo tik 10 dienų, jei liga ūmi, o kitais atvejais - vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui yra tinkamas, saugus ir efektyvus, gali būti išrašomas jo receptas ilgesniam gydymo kursui - iki 3 ar 6 mėnesių. Tačiau kiekvieną kartą gydytojas, išrašydamas pacientui ilgalaikio gydymo receptą, turi nurodyti, kokiu dažnumu pacientas turėtų ateiti į vaistinę įsigyti vaistų.
„Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti mus“, - tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) Inspektavimo skyriaus patarėja Diana Leleckaitė.
Pasak jos, kartais žmonėms kyla klausimų, kur dėti vaistus, jei, pavyzdžiui, ligonis mirė ir liko didelis kiekis dar galiojančių preparatų.
„Tokių vaistų negalima neatlygintinai niekam perduoti, padovanoti ar parduoti. Negalima rizikuoti savo ir kitų sveikata, nes nežinia, kaip ir kokiomis sąlygomis vaistai buvo laikyti. Be to, juos gydytojas skyrė konkrečiam pacientui, konkrečiai ligai gydyti, atlikęs tyrimus ir įvertinęs jo sveikatos būklę, atsižvelgęs į kitus negalavimus. Likę nepanaudoti vaistai galbūt visiškai netinka kitam pacientui, nors jis ir serga ta pačia liga“, - aiškino VVKT atstovė.
Medicinos pagalbos priemonės, tarp kurių - švirkštai, taip pat laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, jų negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, suteikus paslaugą, jie juos surenka. Tokia pati tvarka galioja ir lašinėms, panaudotoms pirštinėms bei kitoms atliekoms - medicinos darbuotojai pasirūpina jų utilizavimu. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės taip pat priima ir medicininius termometrus.
Pasenusius arba nereikalingus maisto papildus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, mat maisto papildas nėra vaistas. Tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Tuo tarpu vitaminus, kurie gali būti priskiriami vaistų grupei, priima vaistinės, o jei nėra priskiriami - tuomet juos reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
