Šio centro duomenimis, praėjusią savaitę, sausio 28-vasario 3 dienomis, sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodikliai minėtose teritorijose viršijo epideminį lygį.
Šiaulių apskrityje jis siekė 152,89 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, Joniškio rajone - 154,42 atvejo, Radviliškio rajone - 136,17.
Telšių apskrityje - 162,36 atvejo, Mažeikių rajone - 192,16 atvejo.
Panevėžio apskrityje - 167,81 atvejo, Rokiškio rajone - 181,44 atvejo.
Klaipėdos apskrityje - 192,2 atvejo, Klaipėdos rajone - 129,6, Šilutės rajone - 128,6, Kretingos rajone - 240,2, Palangoje - 133,3 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, penktąją metų savaitę, bendras šalies sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 178,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų buvo Alytaus apskrityje - 209,7 atvejo, mažiausiai - Utenos apskrityje 116,4 atvejo.
19 šalies savivaldybių iš 60 jau yra paskelbusios gripo epidemiją.
Palyginus sergamumo minėtomis ligomis duomenis su ankstesne savaite, sausio 21-27 dienomis, bendras sergamumo gripu ir jam artimomis ligomis rodiklis Lietuvoje ketvirtąją savaitę buvo 155,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
