Tokiu būdu buvo įtvirtinti miokardo infarkto gydymo centrų (klasterių) steigimas, pacientų srautų valdymas bei nustatyti operatyvios pagalbos kriterijai ir reikalavimai.

Pasak ministro, Lietuvoje stacionarinėse gydymo įstaigose nuo ūmaus miokardo infarkto miršta iki 10 proc. visų ligonių, o Europos Sąjungos (ES) valstybėse - 6-7 proc.

"Mes privalome iki 2020 m. mirtingumą nuo šios ligos sumažinti 5-7 proc. Turim pakankamai gerų bazių, specialistų, įvaldžiusių inovatyvius gydymo metodus. Todėl svarbiausia tinkamai valdyti pacientų srautus, sustyguoti visų sveikatos priežiūros įstaigų grandžių, pradedant greitąja medicinos pagalba ir baigiant miokardo gydymo centrais, darbą. Ligonis, įtarus infarktą, iš bet kurio atokiausio Lietuvos kaimelio ar miestelio pakraščio, ne ilgiau kaip per 2 valandas privalo patekti į miokardo infarkto gydymo centrą", - sakė V. P. Andriukaitis.

Kardiologų teigimu, per "2 auksines valandas" operatyviai suteikta kvalifikuota, inovatyvi pagalba ne tik mažina mirčių nuo ūmaus miokardo infarkto skaičių, bet ir saugo darbingo amžiaus žmones nuo neįgalumo pavojų.

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, inovatyvios miokardo infarkto gydymo paslaugos, tarp jų ir intervencinės radiologijos procedūros, kiekvieną metų dieną bus teikiamos LSMU Kauno klinikose, VU ligoninės Santariškių klinikoje, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje.

Padedant Vilniaus kardiologams, artimiausiu metu sudėtingos kardiologinės paslaugos bus nenutrūkstamai teikiamos Panevėžio respublikinėje ligoninėje. Šiaulių respublikinės ligoninės kardiologai kartu su Kauno klinikų specialistais 24 valandas per parą visomis metų dienoms pagalbą ligoniams pradės teikti ketvirtąjį šių metų ketvirtį.