„Jei tam pritartų Seimas, kariams būtų sukurtos patogesnės sąlygos gauti šeimos gydytojo paslaugas", – sakė įstatymų pakeitimo projektus pateikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Ministro teigimu, pakeitimai itin pagerintų tokių paslaugų prieinamumą kariams, kuriems dažnai tenka keisti tarnybą, vykti į mokymus ir pratybas kituose padaliniuose, kurių tarnybos vieta nesutampa su gyvenamąja vieta ir todėl jie dažnai neturi galimybių kreiptis į savo polikliniką arba savo šeimos gydytoją.
Pagal siūlomą naują tvarką, kariai šeimos gydytojo paslaugas galėtų gauti bet kuriame artimiausiame kariniame padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, ir už jas būtų sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Dabar krašto apsaugos sistemoje dirba apie 30 šeimos gydytojo kvalifikaciją turinčių karo medikų, , taip pat yra likusi visa tokioms paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra.
Ministro J. Oleko teigimu, jei būtų įgyvendintas Krašto apsaugos ministerijos siūlymas, būtų palaikomi sistemoje dirbančių šeimos gydytojo kvalifikaciją turinčių medikų praktinius įgūdžiai ir žinios. Tai taip pat leistų racionaliau panaudoti turimų sveikatinimo veiklą vykdančių karo medicinos padalinių ir personalo išteklius.
Nuo 2013 metų sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės sveikatinimo veiklą vykdantys padaliniai buvo netekę galimybės teikti dalies pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įtrauktų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų paslaugų sąrašą.
Sprendimas atsisakyti tokių paslaugų teikimo kariuomenės padaliniuose buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad anksčiau kariuomenės padalinių teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, įtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų paslaugų sąrašą, buvo finansuojamos iš ministerijos biudžeto.
Priėmus dabar Krašto apsaugos ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus, būtų nustatytas mechanizmas iš Privalomojo sveikatos draudimo apmokėti karo medikų teikiamas šeimos gydytojo paslaugas, įtrauktas į šio draudimo finansuojamų paslaugų sąrašą.
