Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus nėra, tačiau patariama labai rimtai įvertinti gresiančių ligų baisumą. Galop tiesiog paskaičiuoti, kiek kainuoja vakcina ir kiek teks sumokėti už vaistus? Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių.
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Pagal socialinę reikšmę, žalą gyventojų sveikatai, ekonominius nuostolius gripas užima pirmą vietą tarp infekcinių užkrečiamųjų ligų.
Vienas iš sveikatos apsaugos politikos strategų, parlamentinio komiteto vadovas Antanas Matulas sako atėjęs pats skiepytis nuo gripo ir kitus paraginti nedelsti.
„Paskutiniu metu stebime labai negerą tendenciją, kad daugėja žmonių, kurie bijo skiepytis“, – savo susirūinimą išsakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Valstybė nupirko 100 tūkstančių dozių gripo vakcinos nuo trijų gripo virusų, vienas jų – vadinamojo kiaulių gripo A(H1N1). Nemokamai skiepijami rizikos grupei priklausantys asmenys.
Skiepų kabineto gydytoja ragina skiepytis – susirgus vaistams teks išleisti gerokai daugiau, o dar gresia komplikacijos.
„Gydymas trunka ne vieną dieną, vaistų dozė – ne vienkartinė. Turbūt tris kartus pigiau yra skiepytis nei gydytis. Elementarūs vaistai nuo kosulio, nuo temperatūros, į nosį kainuoja brangiai, o o jei dar reikia antibiotiko, tai suma gaunasi apie 100 Lt. Tuo tarpu vakcinos kaina svyruoja nuo 25 iki 30 litų“, – skaičiavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė.
Užkarda epidemijai pastatoma, kai pasiskiepija bent pusė gyventojų. Lietuvoje nuo gripo skiepijasi iki 6 procentų. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Norvegijoje skiepijasi pusė gyventojų, Vokietijoje – daugiau nei 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie du trečdaliai (75 proc. gyevntojų), Nyderlanduose – maždaug 80 proc..
Tačiau nepasitikėjimą vakcinomis provokuoja ir sveikatos apsaugos valdininkai. Pasaulinė sveikatos organizacija 2009 m. pranašavo pandemiją, paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis sėjo paniką. Žmonės užgulė vaistines, iš antivirusinių vaistų ir pagamintos vakcinos farmacijos kompanijos susišlavė milijardus. Situaciją analizavęs Parlamentinės Asamblėjos sveikatos komitetas teigia, kad Senojo žemyno valstybes PSO privertė imtis neproporcingai brangių priemonių.
Lietuvoje vadinamasis kiaulių gripas oficialiai nusinešė 23 gyvybes – tiek patvirtinta laboratoriniais tyrimais. Tačiau šie duomenys nėra tikri – įsisiautėjus epidemijai nebeskaičiuota, kiek žmonių pakirsta.
Už sveikatos apsaugą atsakingieji priiminėjo labai keitus sprendimus. Nuspręsta skiepyti sausio viduryje – po kelių savaiči, kai buvo atšaukta epidemija. Tuo metu, kai daugelis jau persirgo. Gal todėl skiepytis atsisakė net medikai. Maža to, pasklido informacij, esą naujoji vakcina per menkai patikrinta, todėl nepatikima.
Taip „agituojant“ Lietuvoje paskiepyta 5000 žmonių, likusios 22 tūkstančiai dozių sunaikinta, taigi, skiepams skirtas milijonas litų paleistas vėjais. Tokia kampanija gali tik padidinti skeptišką požiūrį į vakcinas.
Pastaruoju metu vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo vaikus. Teigdami, kad kūdikio imunitetas susiformuoja motinos įsčiose, jį palaikyti užtenka motinos pieno. Vaikų infekcinių ligų gydytojas aiškina, kad vos tik užgimusio mažylio laukia dideli iššūkiai ir jam reikia padėti.
„Gimdymo metu ir tuoj po gimdymo kūdikis susiduria su daugybe infekcijų, oras nesterilus, mamos oda nesterili, krūties spienelis nesterilus ir viskas aplinkui nesterilu. Bet tai yra norma – naujagimio imuninė sistema tam yra pasiruošusi“, – sakė VU Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovas prof. habil. dr. Vytautas Usonis.
Profesorius sako, kad naujagimį būtina paskiepyti nuo hepatito B, tuberkuliozės. Jis mena, kaip anksčiau nuo žaibinio hepatito žūdavę kūdikiai. Paskiepijus imunitetas išsivysto greičia, nei trunka ligos inkubacinis periodas.
„Mano archyvuose guli nuotraukos paskutinio atvejo, kai nuo žaibinio hepatito Lietuvoje kūdikio kuris mirė likus pusei metų iki visuotinio hepatito skiepijimo“, – nelaimę prisiminė gydytojas V. Usonis.
Žiniasklaidoje, internete skleidžiama informacija, kad skiepų sudėtyje yra pavojingų produktų, net gyvsidabrio. Medikams tenka aiškinti tokių teiginių absurdiškumą – minėtų cheminių medžiagų vakcinose nėra. Skiepijimo esmė – sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemą, nesukeliant klinikinių požymių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikusiems tėvams siūlo susimąstyti, kad vaistuose, kuriuos mažyliui susirgus reikės gerti svaitę ar ilgiau, yra konservanto, įvairių kitų priedų, juk tai – cheminė medžiaga. Tuo tarpu vakcina, gydytojos teigimu, yra vaikučio apsaugojimas, kad nė neprireiktų gydytis.
Plintanti „mada“ neskiepyti vaikų pažadina snaudžiančius grėsmingus virusus. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro duomenimis, senajame žemyne užregistruota 6500 tymų atvejų. Jais susirgus puola viruso sukeltas plaučių ar smegenų uždegimas. 2002 m.Lietuvoje buvo tymų protrūkis, tačiau nuo 2003-ųjų registruoti tik pavieniai atvejai. Užsikrėtusieji dvidešimtmečiai vaikystėje neskiepyti.
Medikai sako, kad neskiepyti nuo difterito ir stabligės – nusikaltimas. Imunitetas po skiepo išsilaiko 10 metų, todėl dabar itin kviečiami nemokamai pasiskiepyti nuo 25-erių ir vyresni. Arba hepatitas B. Šio viruso nešiotojų pasaulyje – daugiau kaip 360 milijonų. Mirštamumas nuo hepatito B sumažėjęs, bet sergamumas išlieka. Kažkada neskiepytų vaikų nepriimdavo į darželį. Dabar prievartos nėra. Tačiau dėl savo įsitikinimų pažeisdami Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą vaiko teisę į geriausią sveikatos apsaugą, tėvai žaidžia rusišką ruletę.
Joana Lapėnienė
LTV „Savaitė“
www.lietuvosvalstybe.com
