Tyrimas parodė, kad piliečiams vis svarbiau kokias paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, gali gauti nemokamai, o manančių, kad už paslaugą gydytojui būtina atsilyginti sparčiai mažėja. Be to, auga ir žmonių sąmoningumas – pastaruoju metu spartesniais tempais mažėja neapdraustų PSD skaičius.
Tokie pokyčiai įvyko per pastaruosius metus. Tai parodė du visuomenės nuomonės tyrimai, kuriuos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM (VLK) užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai".
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu, vykdomų darbų prasmingumą įrodo tai, kad net 75 proc. apklaustųjų permainas vertina teigiamai arba neutraliai, o ministerijos darbo kokybę iliustruoja 50 proc. siekiantis pasitikėjimas ja.
„Absoliuti žmonių dauguma pritaria aktyviai kovai su rūkymu ir alkoholio vartojimu, kovai su nesąžininga privačių medicinos įstaigų veikla. O su mūsų siekiu, kad nemokama medicinos priežiūra būtų užtikrinta visiems Lietuvos gyventojams, sutinka net 77 proc. visuomenės. Tai yra aiškus signalas, kad Sveikatos apsaugos sistema žengia teisinga kryptimi – vakarykščiai oponentai tampa nuoširdžiais mūsų rėmėjais", - sakė ministras V. P. Andriukaitis.
VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, didėjant žmonių sąmoningumui, kurie supranta buvimo draustu PSD naudą, mažėja nedraustųjų šiuo mokesčiu skaičius. Vien per 2013 m. gruodžio mėnesį jis sumažėjo net 14 tūkst. ir sausio pradžioje nukrito iki 280 tūkst. Neabejotinai, tam daugiausiai įtakos turėjo viešumas – nuolatinis aiškinimas žmonėms, kodėl svarbu mokėti PSD įmokas, raginimas tai daryti.
„Visgi vertingiausias laimėjimas – išgelbėtos žmonių gyvybės. Ypač nuo vienos klastingiausių šio amžiaus ligų – vėžio. Štai nuo gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos įgyvendinimo pradžios per 9 metus moterų mirtingumas nuo šios ligos sumažėjo net trečdaliu. Džiugu tai, kad žmonės vis labiau supranta šios grėsmingos ligos skaudžias pasekmes ir labiau rūpinasi savo sveikata, naudojasi galimybėmis nemokamai išsitirti pagal prevencines programas. Jose dalyvaudami moterys ir vyrai gali sužinoti, ar jiems nėra grėsmės dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų", - teigė A. Sasnauskas.
„Baltijos tyrimų" marketingo direktoriaus sociologo Romo Mačiūno teigimu, du trečdaliai respondentų žino apie veikiančią privalomojo sveikatos draudimo sistemą, mokamus sveikatos mokesčius ir tai, kad gali naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Per metus, t.y. lyginant 2013 m. ir 2012 m., taip manančių padidėjo 6 procentais.
„Gyventojai geriausiai žino, kad iš PSDF sukaupiamų lėšų yra apmokamos visos sveikatos priežiūros paslaugos gydymo įstaigose, prevencinės programos. Per metus tai žinančių skaičius išaugo 6 proc. Ypač išaugo žinančių apie prevencines programas ir norinčių jose dalyvauti, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos žinomumo rodiklis šoktelėjo 13 proc. Gyventojai gerai žino ir kitas šio fondo lėšomis apmokamas paslaugas. Pavyzdžiui, kad padengiama dalis kompensuojamų vaistų kainos, reabilitacinis gydymas", - tvirtina R. Mačiūnas.
Anot R. Mačiūno, dauguma, net aštuoni iš dešimties, mano, kad jų teisė į sveikatos priežiūrą yra visiškai ar iš dalies užtikrinta. Per metus 5 proc. punktais padidėjo teigiančių, kad ji yra visiškai užtikrinta. Na, o daugiau nei pusė, t.y. 6 iš 10 respondentų, mano, kad sprendimai dėl sveikatos priežiūros mūsų šalyje priimami atsižvelgiant į pacientų interesus. Lyginant su 2012 m. metų tyrimo rezultatais, 9 proc. padaugėjo gyventojų, sutinkančių su teiginiu, kad Lietuvoje mažas pajamas turintys žmonės (bedarbiai, socialiai remtini) gauna kokybiškas gydymo paslaugas.
Sociologo R. Mačiūno nuomone, šie tyrimai rodo, kad pradeda keistis ir žmonių požiūris į atsilyginimą gydytojams už suteiktas paslaugas. „Per metus net 9 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad sveikatos priežiūros kokybė priklauso nuo asmeninio atsilyginimo medicinos darbuotojams. Na, o tai, kad paslaugų kokybė nepriklauso nuo atsilyginimo mano kiek daugiau nei dešimtadalis respondentų", - teigė R. Mačiūnas.
Tuo tarpu pasitikėjimas gydymo įstaigomis išlieka stabilus. 7 iš 10 respondentų mano, kad susirgęs žmogus gali būti tikras, jog gydymo įstaigose juo bus tinkamai pasirūpinta. Per metus taip manančių išaugo net 13 procentų. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad jie pasitiki medicinos darbuotojų žiniomis ir kompetencija – per metus taip manančių žmonių padaugėjo 5 procentais.
VLK užsakymu visuomenės nuomonės tyrimas buvo atliktas 2013 m. rudenį, apklausta 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresnių.
SAM užsakymu tyrimas buvo atliktas 2013 m. gruodį, jo metu apklausta 1000 respondentų nuo 18 metų ir vyresnių.
