Pasak Vyriausybės, struktūrinės sveikatos apsaugos sistemos reformos padės išsaugoti papildomai 350 gyvybių kasmet, trečdaliu sumažės savižudybių, vidutinė gyvenimo trukmė pailgės 10 mėnesių.
ELTA primena, kad tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje - trumpiausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, parodė praėjusių metų pabaigoje Europos Komisijos (EK) paskelbta Europos Sąjungos ir atskirų valstybių narių sveikatos sistemos apžvalga.
EK ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad nuo 2007-ųjų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau Lietuvos piliečiai gyvena šešeriais metais trumpiau už vidutinį statistinį europietį (80,6 metų). Lietuvos moterys gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai (atitinkamai 79,7 ir 69,2 metų), ir tai didžiausias atotrūkis tarp lyčių ES, nors ir mažėja.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos vyrų tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug ketveriais metais ir dabar siekia apie 69 metus. Moterų - maždaug dvejais metais ir yra 10,5 metų ilgesnė negu vyrų.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų vidutinė gyvenimo trukmė pailgės daugelyje šalių, o kai kuriuose bus peržengta 90 metų riba. Tikėtina, kad ilgiausiai gyvens Pietų Korėjos piliečiai, po jų rikiuojasi prancūzai, japonai ir ispanai, skelbė „Euronews“.
Remiantis naujausiu Londono karališkojo koledžo atliktu tyrimu, Europoje ilgiausia gyvenimo trukmė prognozuojama prancūzėms moterims ir šveicarams vyrams. Vidutinė prancūzių gyvenimo trukmė sieks 88,6 metų, o šveicarų vyrų - beveik 84 metus.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė apsvarstė šešių struktūrinių reformų paketą, kurios bus vykdomos mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse. Pritarta 46 įstatymų pakeitimų projektams, kurie bus pateikti Seimui.
Pokyčių tikslas - padidinti Lietuvos žmonių pajamas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
