ULAC duomenimis, paskutinius dešimt metų vidurių šiltinė Lietuvoje registruojama retai, dažniausiai įvežama iš endeminių vietovių. 2016 m. užregistruotas vienas atvejis – iš Indijos, 2017 m. – 2 atvejai iš Indonezijos.
Vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar vidurių šiltinės bakterijų nešiotojas, kuris ligos simptomų neturi, tačiau su išmatomis sukėlėjus išskiria į aplinką. Žmogus užsikrečia, kai bakterijos per burną patenka į organizmą, dažniausiai su užterštu maistu, vandeniu, per užterštas rankas ir aplinkos daiktus. Užsikrėtus ligos simptomai dažniausiai atsiranda po dviejų savaičių.
Liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių žarnyne gali atsirasti opos, dėl kurių gali kilti komplikacijų. Vidurių šiltinės sukėlėjai gali ilgai išbūti gyvybingi ant aplinkos daiktų, vandenyje, pasidauginti maiste, todėl užsikrėsti keliaujant šalyse, kur ši liga paplitusi, nėra sunku.
Vidurių šiltinė paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.
Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų, apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcijos atvejų. Keliaujantiems į šias ir kitas endemines šalis rekomenduojama pasiskiepyti.
Pagrindinės nespecifinės profilaktikos priemonės – kuo dažniau plauti rankas su muilu, rinktis patikimas maitinimo vietas, valgyti termiškai apdorotą maistą ir gerti saugų geriamąjį vandenį. Minėtos priemonės sumažins užsikrėtimo riziką ne tik vidurių šiltine, bet ir kitomis žarnyno infekcijomis.
Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užsitęsus karščiavimui, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
