Neuromokslų plėtrai buvo skirta Lietuvos neuromokslų asociacijos (LNA) ir Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus organizuota tarpdisciplininė diskusija tema "Neuromokslų dabartis ir ateitis Lietuvoje: ar galime suvienyti jėgas bendroje programoje?".
Diskusijoje atsiskleidė aukšta Lietuvos neuromokslų srities kokybė, didelė tiriamų temų įvairovė ir pasiekimai. Diskusijoje aktyviai dalyvavo Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos, Respublikinės Vilniausuniversitetinės ligoninės, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojai, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslų tarybos atstovai.
Neuromokslų tyrimų ir projektų kryptys plečiasi nuo augalų, gyvūnų ir žmogaus nervų sistemos, anatomijos ir neurofiziologijos, psichikos funkcijų, ligų mechanizmų tyrimų, informacinių technologijų bei matematinio modeliavimo iki visuomenės sveikatos rodiklių bei politikos, gydymo metodų, medicinos paslaugų, neuromarketingo ir rizikos faktorių naštos visuomenei tyrimų.
Prof. V. Budrys atkreipė dėmesį į tai, kad esant tokiai didelei tyrimų įvairovei vienijimasis tarp bazinių ir klinikinių mokslų bus nelengvas. Minėtos kelios neuromokslus vienijančios kryptys: dėmesio susilaukė dr. K. Skaumino pasiūlyti daugiamačiai psichikos sveikatos ir ligų žymenys, prof. V. Budrio ir kitų aptarti kognityvinių funkcijų tyrimai, psichikos sveikata ir ligų gydymas – kaip visuomenei suprantamas mokslo tiriamosios veiklos rezultatas.
Buvo atkreiptas dėmesys į valstybės investicijas finansuojant visuomenės sveikatos tyrimus ir jų sklaidą: O. Davidonienė pristatė Valstybinio psichikos sveikatos centro inicijuotus ir koordinuotus visuomenės sveikatos mokslo tyrimus. Trumpai aptartas žmogiškųjų išteklių klausimas, svarstant, kaip būtų galima geriau atsiliepti į vis didėjantį neuromokslų srities darbuotojų poreikį, siūlyta galvoti ne tik apie naujas universitetines programas, bet pergalvoti specializuotų profesinių studijų pritaikymo galimybes.
Lietuvos mokslų tarybos atstovas E. Stumbrys pasveikino LNA siekius vienytis, ieškoti sąlyčio taškų ir priminė, kad prieš keletą dešimtmečių panašūs procesai, prasidėję lazerių ir biotechnologijų pramonės šakose, davė išskirtinius rezultatus – šių sričių plėtotė itin paspartėjo, padidėjo investicijos ir finansavimas, daugiau jaunų žmonių renkasi šios krypties studijas. Svarbiu diskusijos akcentu tapo sudėtingas mokslo ir visuomenės ryšys, itin svarbus ir Lietuvos mokslų akademijai, ir Lietuvos neuromokslų draugijai. Mokslui negalima užsidaryti savyje: mokslo vertė ne visada savaime suprantama, tad mokslininkams teks pasistengti kūrybiškai atskleisti konkrečią naudą, kurią žmonėms teikia mokslo atradimai.
Siekdami gauti finansavimą mokslininkai turi pateikti ne tik mokslo hipotezes, bet ir pristatyti mokslo kuriamą pridėtinę vertę politikams, investuotojams bei mokesčių mokėtojams. Svarbu, kad visuomenė daugiau sužinotų apie tai, kaip neuromokslo pasiekimai padeda gerinti žmonių sveikatą ir gerovę. Diskusijos dalyviai pritarė, kad būtina glaudžiau bendradarbiauti, keistis informacija, pasiekti didesnio šios srities žinomumo visuomenėje ir finansavimo.
LR Sveikatos ministerijos informacija
