Užpernai (2016 m.) per tą patį laikotarpį Lietuvoje užregistruoti 22 tymų atvejai. Dauguma susirgusiųjų – suaugę asmenys, kurie skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės. Beveik visi susirgę vaikai buvo neskiepyti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, pagal amžiaus grupę jiems skiepas nepriklausė.
Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2017 m. Europos regione didžiausi tymų protrūkiai buvo registruoti Italijoje (5 098 atvejai) ir Rumunijoje (5 608 atvejai). Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse didžiausias sergamumas tymais registruotas iki vienerių metų amžiaus (365.9 atv./1 000 000 gyv.) ir 1-4 metų amžiaus vaikų grupėse (164.4 atv./1 000 000 gyv.). Didžioji dalis susirgusiųjų buvo neskiepyti (87 proc.).
Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių. 2016 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 89 780 žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei penkerių metų vaikų grupėje.
ULAC specialistai primena, kad skiepijimo nuo tymų, raudonukės tikslas – Europos regione ir pasaulyje likviduoti tymų ir raudonukės sukėlėjus bei pasiekti, kad šalyje nebūtų vietinių susirgimo atvejų ir sukėlėjai negalėtų plisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės vaikai skiepijami pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių – 15-16 mėnesių bei 6-7 metų amžiaus vaikai. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas tymams susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių. Todėl jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik kartą – kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepykite.
