Bendra legalaus alkoholio suvartojimo mažėjimo tendencija pastebima jau eilę metų. Remiantis VMI duomenimis, bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje nuo 2007 metų sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Pernai šis rodiklis nukrito 2,1 proc., lyginant su 2011 m.
Lyginant šių ir 2012 metų tris ketvirčius, šiemet vynų rinkos dalis išaugo 4,7 proc. Vynų vartojimo kultūra po truputį populiarėja Lietuvoje, lietuviai tampa vis labiau išprususiais vynų vartotojais. Prie vynų kultūros puoselėjimo prisideda ABBI klasterio įgyvendinama visuomenės informavimo apie Europos vynus programa: įkurta Vyno akademija, rengiami mokymai, edukaciniai renginiai profesionalams ir visuomenei.
Pasak gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidento Romo Apulskio, bendrą legalaus alkoholio suvartojimo mažėjimą lemia ir įstatymų pakeitimai bei šešėlinė rinka, kuri, remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktais tyrimais, siekia 33 %. „Nagrinėjant alkoholinių gėrimų pardavimus galima teigti, kad pastaruosius keletą metų lietuviai atranda naujus skonius – dažniau nei anksčiau renkasi brendį, tekilą, viskį, ir lavina skonį vynams. Tačiau tokia tendencija gali būti neilgalaikė. Didinant akcizus, keičiasi rinkos struktūra: kylant atskirų produktų kainai, vartotojas linkęs rinktis pigesnius, taip pat nelegalius, surogatinius produktus, todėl nelegalių gėrimų rinka nemažėja, taip pat išlieka kosmetinio spirito vartojimo ne pagal paskirtį problema", – sako R. Apulskis.
Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje lyginant su gyventojų pajamomis yra labai aukštos, degtinė Lietuvoje yra santykinai pati brangiausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, todėl nelegali rinka iš esmės nemažėja. Prielaidų nelegalios alkoholio rinkos mažėjimui taip pat kol kas nėra – akcizai toliau didinami, prekyba tariamomis etilo alkoholio pagrindu pagamintomis kosmetikos priemonėmis klesti, o sprendimai, leidžiantys teisėsaugos institucijoms efektyviau kovoti prieš šešėlinę prekybą, vis dar nėra priimami.
ABBI informacija
