Paskutinį spalio sekmadienį vėl laikrodžius suksime valanda atgal. Dar pavasarį Sveikatos komitetas kaip ir visas Seimo pareiškė – laiko kaitalioti nereikėtų.
„Kenkia ypatingai socialiai jautrioms grupėms – vaikams, moksleiviams. Netgi buvo pateikti tokie faktai, kad, pavyzdžiui, didina avaringumą, didina miokardo infarkto skaičių“, – teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Seimas buvo įpareigojęs Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) su prašymu netaikyti sezoninio laiko Lietuvoje. Tačiau direktyva dėl jo pratęsimo jau buvo priimta. Ministro Pirmininko kanceliarija abejoja, ar pavyks anksčiau nei 2016-aisiais atsisakyti sezoninio laiko. Esą diskusijos apie laiko keitimą kitose Europos Sąjungos šalyse nevyksta.
„Lietuva buvo pirmoji, kuri į Europos Komisiją kreipėsi šiuo klausimu ir, deja, vienintelė kol kas. Ir reziumuojant tuos visus pokalbius, tai galima pasakyti tai, kad norint šitą klausimą iškelti ES lygiu ir tikėtis sėkmės, mums reikalinga kitų ES šalių parama, o jos šiuo metu nėra“, – sako Ministro Pirmininko tarnybos Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus vedėjas Edvilas Raudonikis.
Lietuvoje diskusijos dėl laiko kaitaliojimo verda jau daugiau nei dešimtmetį. 98-aisiais ypač nepalankiai visuomenė sutiko tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės siūlymą įvesti pirmosios laiko juostos laiką. Vyriausybė jo atsisakė po pusantrų metų. O nuo 2003-ųjų remiantis Europos Tarybos direktyva Lietuvoje kasmet įvedamas vasaros laikas.
    
Reda Gilytė
LTV „Panorama“
www.lvcom.lt