„Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik šigelioze, hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija), bet ir gripu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, - aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių, o hepatitu A suserga apie 1,4 mln. gyventojų.
Rotavirusinė infekcija yra viena labiausiai paplitusių visame pasaulyje ūminių virusinių žarnyno infekcijų. Kasmet užregistruojama apie 100 mln. rotavirusų sukeltų viduriavimo atvejų. Europos šalyse apie 17 proc. visų diarėjų priežastis - norovirusinė infekcija.
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų, iš kurių apie 3,5 tūkst. atvejų sudaro rotavirusinis gastroenteritas.
Daugiau nei 80 proc. protrūkių kasmet kyla šeimose dėl netinkamo maisto ruošimo ir rankų higienos. Dažniausia protrūkių priežastis – rotaviruso, noraviruso ir Salmonella sukėlėjai.
Kada reikia plauti rankas?
Rankas būtina plauti visada, kai jos yra nešvarios, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po ir prieš žaizdos sutvarkymą, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena keletą svarbių faktų apie rankų higieną.
1. Plauti? Plauti!
Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.
2. Minimalus rankų plovimo laikas – 20 sekundžių
20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui.
3. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius.
Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.
4. Nepamirškite savo dominuojančios rankos.
Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!
5. Tinkamiausias – vėsus vanduo.
Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Tačiau vandens temperatūra nėra svarbiausia. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas.
6. Rankų dezinfekantai nužudo daugumą bakterijų
Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfekantus. Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą bakterijų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti.
7. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip nusausinate rankas
Tai nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.
8. Padeda rankų plovimo priminimo ženklai
Tyrimai rodo, kad rankų plovimo priminimo ženklai, pakabinti restoranuose arba poliklinikų tualetuose, tikrai paskatina rankas plauti dažniau. Galima paprasčiausiai atspausdinti ar nusipiešti ženklus, raginančius plauti rankas, ir naudoti savo vonioje, ypač jei namuose yra mažų vaikų.
ULAC inf.
