Tam, kad pa­da­ry­tum tvar­ką iš es­mės, ku­rios taip sie­kia Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, iš pra­džių rei­kia su­kel­ti su­maiš­tį... O su tuo pas­ta­rai­siais me­tais mi­nis­te­ri­ja, ne­pri­klau­so­mai nuo val­džios pa­si­kei­ti­mų, di­de­lių pro­ble­mų ne­tu­rė­jo.

Žmo­nės įpra­to prie to, kad vais­tai pri­ei­na­mi, kaip ir prie to, kad far­ma­ceu­tai lu­pa nuo jų pas­ku­ti­nį odos ga­ba­lą, siek­da­mi kuo dau­giau pa­si­pel­ny­ti. Nors Vals­ty­bi­nė vais­tų kon­tro­lės tar­ny­ba re­gu­liuo­ja kai­nas, me­di­ci­ni­niai pre­pa­ra­tai Lie­tu­vo­je vis tiek 3-4 kar­tus bran­ges­ni nei kai­my­ni­nė­je Len­ki­jo­je! Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ypač pen­si­nin­kai, ku­rie ne­tu­ri ga­li­my­bių iš­si­ruoš­ti ap­si­pirk­ti į pi­gių pir­ki­nių ša­lį, kaip šian­dien va­di­na­ma Len­ki­ja, iš skur­džių pen­si­jų ap­mo­ka ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, šiek tiek iš­lei­džia mais­tui, o di­dži­ą­ją da­lį ski­ria bū­tent vais­tams. Ir to­kia si­tu­a­ci­ja tę­sia­si me­tų me­tus, o vais­tų kai­nos sėk­min­gai ky­la...

„Ga­liu at­si­sa­ky­ti ko­kio nors ska­nės­to, nau­jo megz­ti­nio, ta­čiau vais­tų - nie­ka­da! Ru­dens-žie­mos se­zo­no me­tu ma­ne ka­muo­ja gal­vos skaus­mai. Pre­pa­ra­tas, ku­ris pa­de­da man įveik­ti šį ne­ga­la­vi­mą, yra „Ca­vin­ton“. De­ja, pas­ta­ruo­ju me­tu man jo be re­cep­to ne­par­da­vė. Tu­riu ati­dė­ti vi­sus dar­bus ir už­si­ra­šy­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją, kad gau­čiau re­cep­tą man rei­ka­lin­gam vais­tui“, - skun­dė­si „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čio“ skai­ty­to­ja Ma­ri­ja Sta­siu­ke­vič.

Po­li­kli­ni­kų ap­gul­tis
Su­stab­džius vi­suo­met be jo­kių ap­ri­bo­ji­mų pri­ei­na­mų kai ku­rių vais­tų par­da­vi­mą be re­cep­to, ki­lo pa­cien­tų pa­si­pik­ti­ni­mas. Ne­gau­da­mi vais­to pa­cien­tai ei­na į po­li­kli­ni­ką, į re­gist­ra­tū­rą, kur ne­tvar­do sa­vo emo­ci­jų.

„Blo­giau­sia bu­vo lap­kri­čio pra­džio­je. Da­bar žmo­nės šiek tiek nu­si­ra­mi­no ir su­pra­to, kad ne­pa­li­ko­me jų li­ki­mo va­liai ir ne­at­si­sa­ko­me pa­dė­ti“, - po­kal­by­je su sa­vait­raš­čiu sa­kė Vil­niaus ra­jo­no cen­tri­nės po­li­kli­ni­kos Šei­mos me­di­ci­nos sky­riaus ve­dė­ja, šei­mos gy­dy­to­ja Ina Šra­gie­nė. Anot jos, to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je nie­kas ne­ga­lė­tų ap­si­ei­ti be skan­da­lų ir kon­flik­tų, ku­rių ne­re­tai kil­da­vo. „Nau­ja tvar­ka pa­pil­do­mai ap­kro­vė mū­sų gy­dy­to­jus ne­pla­nuo­tais vi­zi­tais. Žmo­gus ne­gau­na vais­to, ku­ris anks­čiau bu­vo lais­vai pri­ei­na­mas, to­dėl at­ei­na į re­gist­ra­tū­rą ir rei­ka­lau­ja, kad gy­dy­to­jas jį ne­del­siant pri­im­tų. Po­li­kli­ni­ko­je gi vei­kia sis­te­ma, ir nė­ra taip, kad tas, ku­ris at­ei­na, iš kar­to gau­na tai, ko no­ri, pa­vyz­džiui, re­cep­tą. Iš pra­džių tu­ri už­si­re­gist­ruo­ti, re­gist­ra­tū­ros dar­buo­to­jas tu­ri iš­duo­ti gy­dy­to­jui pa­cien­to kor­te­lę, įra­šy­ti į kom­piu­te­rį, o tai už­ima ne­ma­žai lai­ko. Re­cep­to iš­ra­šy­mas ga­li už­truk­ti la­bai trum­pai, bet daž­niau­siai už­si­tę­sia. Tai sa­vo ruož­tu su­ke­lia ne­rei­ka­lin­gų stre­sų ir kon­flik­tų“, - sa­ko gy­dy­to­ja I. Šra­gie­nė. Gy­dy­to­jai ir me­di­ci­nos per­so­na­las yra ap­mo­ky­ti, kaip gy­dy­ti, kaip iš­ra­ši­nė­ti elek­tro­ni­nius re­cep­tus, ta­čiau kaip la­vi­ruo­ti tarp pa­cien­tų srau­tų, ku­rie at­ei­na tik dėl re­cep­to, kai tuo tar­pu iš tik­rų­jų ser­gan­tiems pa­cien­tams rei­ka­lin­ga re­a­li pa­gal­ba, nie­kas jų ne­mo­ko.

Nie­ko ne­at­stu­mia­me
Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, įves­da­ma griež­tes­nę vais­tų par­da­vi­mo tvar­ką ne­nu­ma­tė, kad tai pa­pil­do­mai ap­kraus ir taip jau sun­kiai ap­krau­tus gy­dy­to­jus ir me­di­ci­nos per­so­na­lą. Kon­flik­ti­nių si­tu­a­ci­jų spren­di­mas per­kel­tas pa­čioms me­di­ci­nos prie­žiū­ros įstai­goms.

„Spren­džia­me kon­flik­tus įvai­riais bū­dais: pa­vyz­džiui, pra­šo­me pa­cien­to, kad už­si­ra­šy­tų pas šei­mos gy­dy­to­ją ir pa­lauk­tų sa­vo ei­lės. O jei ma­to­me, kad vais­tai žmo­gui rei­ka­lin­gi ne­del­siant, siun­čia­me jį pas bu­din­tį gy­dy­to­ją. Nie­ko ne­at­stu­mia­me“, - ra­mi­na I. Šra­gie­nė, nors ne­sle­pia - gy­dy­to­jams bū­tų ge­riau, kad dau­giau vais­tų bū­tų pri­ei­na­mi be re­cep­to.

Bi­jo­da­mi „slap­tų­jų klien­tų“ vais­ti­nin­kai skru­pu­lin­gai lai­ko­si mi­nist­ro A. Ve­ry­gos įsa­ky­mo, nes ne­tu­ri ki­tos iš­ei­ties ir ne­par­duo­da vais­tų, ku­riuos dar prieš mė­ne­sį ga­lė­jo par­da­vi­nė­ti bet ko­kiais kie­kiais. Da­bar už vais­to par­da­vi­mą be re­cep­to - pa­vyz­džiui, slap­ta­jam klien­tui - vais­ti­nin­kas ga­li bū­ti nu­baus­tas. Bu­vo net pa­skli­du­si in­for­ma­ci­ja, kad  kaž­ku­ris vais­ti­nin­kų bu­vo jau nu­baus­tas, ta­čiau svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras pa­nei­gė šiuos gan­dus, nes, kaip pa­aiš­kė­jo, nė vie­nas slap­tų­jų klien­tų dar ne­bu­vo iš­si­ren­gęs vyk­dy­ti sa­vo mi­si­jos.

Anot ra­jo­no po­li­kli­ni­kos gy­dy­to­jos, vais­ti­nin­kai be re­cep­to ne­tu­ri tei­sės iš­duo­ti 30 tab­le­čių po­pu­lia­raus vais­to nuo skaus­mo „Ibup­ro­fe­no“ ar pil­nos „Ni­me­sil“ pa­kuo­tės, ta­čiau 10 tab­le­čių ar 3 pa­ke­lius mil­te­lių ga­li par­duo­ti vi­siš­kai le­ga­liai net be re­cep­to. „Jei su­si­da­rius kri­ti­nei si­tu­a­ci­jai vais­ti­nin­kas at­si­sa­kys par­duo­ti net mi­ni­ma­lų kie­kį vais­to, rei­kė­tų pa­klaus­ti, ką ga­lė­tų pa­siū­ly­ti vie­toj jo. Jei 10 tab­le­čių pa­kan­ka pen­kioms die­noms, tai tik­rai per tą lai­ką pa­cien­tas tu­rė­tų pa­si­steng­ti pa­tek­ti pas gy­dy­to­ją“, - pa­ta­ria I. Šra­gie­nė.
 
Tik pa­gal re­cep­tą
Įve­dus ap­ri­bo­ji­mus dau­giau­sia pro­ble­mų ki­lo dėl ne­ste­roi­di­nių prie­šuž­de­gi­mi­nių vais­tų, ku­rie slo­pi­na skaus­mą, ma­ži­na karš­čia­vi­mą. O ka­dan­gi nė­ra žmo­gaus, ku­riam bent kar­tą gy­ve­ni­me ne­su­skaus­tų gal­vos ar nu­ga­ros, ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad šis ne­pa­to­gu­mas smogs di­džia­jai da­liai po­ten­cia­lių klien­tų.

Tarp vais­tų, ku­rių ne­be­ga­li­ma nu­si­pirk­ti be re­cep­to, yra ir la­bai po­pu­lia­rūs pre­pa­ra­tai, ku­rių veik­lio­ji me­džia­ga Dic­lo­fe­nac, o taip pat į am­pu­les su­pa­kuo­ti vais­tai (in­jek­ci­niai tir­pa­lai), pa­vyz­džiui, po­pu­lia­rūs B gru­pės vi­ta­mi­nai „Neu­ro­ru­bi­ne“. Vi­siš­kai ne­pri­ei­na­mi be re­cep­to lie­ka an­ti­bio­ti­kai, ta­čiau taip yra jau dau­ge­lį me­tų.

„An­ti­bio­ti­kai iš­vys­to pri­klau­so­my­bę, to­dėl kai žmo­gus iš tik­rų­jų rim­tai su­sirgs, ga­li pa­aiš­kė­ti, kad šios prie­mo­nės bus ne­veiks­min­gos. Li­ga bus at­spa­ri vais­to vei­ki­mui. Kaip ir anks­čiau, tik pa­gal re­cep­tą ga­li­ma bus įsi­gy­ti psi­chot­ro­pi­nių vais­tų, pre­pa­ra­tų nuo ne­mi­gos. Tik su re­cep­tu ga­li­me įsi­gy­ti vi­sus hor­mo­ni­nius vais­tus ir net vi­ta­mi­ną D, ku­ris duo­da­mas kū­di­kiams“, - aiš­ki­na ra­jo­no li­go­ni­nės gy­dy­to­ja. Nuo šiol tik pa­gal re­cep­tą ga­li­ma bus įsi­gy­ti po­pu­lia­riau­sią pa­sau­ly­je vais­tą „Omep­ra­zol“, ku­ris su prie­šuž­de­gi­mi­niais pre­pa­ra­tas ski­ria­mas esant pa­di­dė­ju­siam skran­džio rūgš­tin­gu­mui.

„Už­sie­ny­je yra taip, kad ar­ba vais­ti­nin­kas tu­ri žmo­gui pa­tar­ti, ko­kį vais­tą var­to­ti esant kon­kre­čiam ne­ga­la­vi­mui, ar­ba gy­dy­to­jas tu­ri iš­ra­šy­ti re­cep­tą. Pas mus, ma­tyt, vais­tų var­to­ta ge­ro­kai per daug“, - svars­to pa­šne­ko­vė. Ta­čiau anot pa­ty­ru­sios gy­dy­to­jos, kiek­vie­nas ži­nan­tis apie sa­vo li­gą žmo­gus tu­ri bū­ti at­sa­kin­gas už sa­vo svei­ka­tą.

Tie, ku­rie gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tus apei­da­vo iš to­lo ir džiau­gė­si, kad rei­ka­lin­gą vais­tą ga­li be ap­ri­bo­ji­mų įsi­gy­ti vais­ti­nė­je, yra nu­si­vy­lę dėl nau­jos tvar­kos. Ta­čiau ne­trūks­ta pa­vyz­džių, ka­da žmo­gus bi­jo pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už sa­ve ir net su men­kiau­siais klau­si­mais sku­ba į po­li­kli­ni­ką.

Nau­ja tvar­ka tik­rai pa­ska­tins dau­ge­lį pa­sa­ky­ti, kad skau­da dau­giau nei skau­da, kad tik gau­tų tai, ko no­ri. Apei­nant tvar­ką ga­li­ma juk lai­ky­ti ir se­nus re­cep­tus be ga­lio­ji­mo da­tos... At­ro­do, kad no­rint įves­ti dau­giau tvar­kos, pa­gi­lės su­maiš­tis ir ma­chi­na­ci­jos.

Žai­di­mas, ku­ris strin­ga
„Įsa­ky­mo iš­ra­šy­ti tik elek­tro­ni­nius re­cep­tus įgy­ven­di­ni­mas ati­dė­tas iki ki­tų me­tų ko­vo 1 die­nos. Da­bar yra ga­li­my­bė iš­ra­šy­ti dve­jo­pus re­cep­tus: elek­tro­ni­nius ir tra­di­ci­nius po­pie­ri­nius. Po­pie­ri­niai re­cep­tai yra to­kie pat kaip bu­vo iki šiol. Jei vais­tams pri­klau­so nuo­lai­da, re­cep­tas iš­ra­šo­mas į kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų pa­są. Pa­so for­ma ir­gi ne­pa­si­kei­tė“, - aiš­ki­na gy­dy­to­ja I. Šra­die­nė.

Anot I. Šra­die­nės, kai ku­rios me­di­ci­nos prie­žiū­ros įstai­gos jau šian­dien iš­ra­šo be­veik vien elek­tro­ni­nius re­cep­tus, ta­čiau ra­jo­no po­li­kli­ni­kos gy­dy­to­jai tik mo­ko­si tai da­ry­ti. Vil­niaus ra­jo­no cen­tri­nės po­li­kli­ni­kos gy­dy­to­jai įvai­riais bū­dais vyk­do šį nu­ro­dy­mą. Vie­ni la­biau pa­mė­go elek­tro­ni­nius re­cep­tus ir da­ro tai jau nuo­lat, ki­ti tik pra­de­da įval­dy­ti sis­te­mą, - apie tai liu­di­ja ir ga­na di­de­lės dis­pro­por­ci­jos - vie­na gy­dy­to­ja yra iš­ra­šiu­si vos sep­ty­nis, o ki­ta net 720 elek­tro­ni­nių re­cep­tų.

„Tai tas pats, kaip su kom­piu­te­ri­niu žai­di­mu. Kai iš­moks­ti, ne­bė­ra jo­kių sun­ku­mų ap­tar­nau­ti sis­te­mą“, - šyp­so­da­ma­si pa­žy­mi gy­dy­to­ja.

De­ja, šis „žai­di­mas“, vos star­ta­vęs, tu­ri daug klai­dų ir nuo­lat strin­ga, o vi­sa tai dėl ne­to­bu­los pro­gra­mos, ku­rios ap­tar­na­vi­mą pri­žiū­ri VĮ „Re­git­ra“.

„Iš­ra­šy­da­mi elek­tro­ni­nius re­cep­tus su pro­ble­ma su­si­du­ria­me ypač ta­da, kai pa­cien­tui ski­ria­ma var­to­ti ne vi­są tab­le­tę, o pa­vyz­džiui, 1/2 ar 1/3 tab­le­tės. Ki­ta pro­ble­ma - kar­tais mū­sų iš­ra­šy­tas ir pa­tvir­tin­tas re­cep­tas ne­ma­to­mas elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je, ne­pa­sie­kia vais­ti­nių, to­dėl na­tū­ra­lu, kad klien­tui at­ėjus į vais­ti­nę nu­si­pirk­ti rei­ka­lin­go vais­to vais­ti­nin­kas re­cep­to tie­siog ne­ma­ty­da­vo elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je. Tai su­kel­da­vo ne­ma­žai įtam­pos, ta­čiau tai ne mū­sų pro­ble­ma, o re­cep­tų sis­te­mą pri­žiū­rin­čios ir kon­tro­liuo­jan­čios ben­dro­vės“, - tę­sia pa­šne­ko­vė.

Kaip sa­kė, bu­vo ir to­kių at­ve­jų, kai vie­no­je vais­ti­nė­je ne­ma­to­mas re­cep­tas ki­to­je bu­vo ma­to­mas. Pra­var­tu ži­no­ti, kad elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je esan­tis re­cep­tas tu­ri bū­ti ma­to­mas vi­so­se Lie­tu­vos vais­ti­nė­se.

Ire­na Mi­ku­le­vič
Vilniaus krašto savaitraštis