Tam, kad padarytum tvarką iš esmės, kurios taip siekia Sveikatos apsaugos ministerija, iš pradžių reikia sukelti sumaištį... O su tuo pastaraisiais metais ministerija, nepriklausomai nuo valdžios pasikeitimų, didelių problemų neturėjo.
Žmonės įprato prie to, kad vaistai prieinami, kaip ir prie to, kad farmaceutai lupa nuo jų paskutinį odos gabalą, siekdami kuo daugiau pasipelnyti. Nors Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba reguliuoja kainas, medicininiai preparatai Lietuvoje vis tiek 3-4 kartus brangesni nei kaimyninėje Lenkijoje! Vyresnio amžiaus žmonės, ypač pensininkai, kurie neturi galimybių išsiruošti apsipirkti į pigių pirkinių šalį, kaip šiandien vadinama Lenkija, iš skurdžių pensijų apmoka komunalines paslaugas, šiek tiek išleidžia maistui, o didžiąją dalį skiria būtent vaistams. Ir tokia situacija tęsiasi metų metus, o vaistų kainos sėkmingai kyla...
„Galiu atsisakyti kokio nors skanėsto, naujo megztinio, tačiau vaistų - niekada! Rudens-žiemos sezono metu mane kamuoja galvos skausmai. Preparatas, kuris padeda man įveikti šį negalavimą, yra „Cavinton“. Deja, pastaruoju metu man jo be recepto nepardavė. Turiu atidėti visus darbus ir užsirašyti pas šeimos gydytoją, kad gaučiau receptą man reikalingam vaistui“, - skundėsi „Vilniaus krašto savaitraščio“ skaitytoja Marija Stasiukevič.
Poliklinikų apgultis
Sustabdžius visuomet be jokių apribojimų prieinamų kai kurių vaistų pardavimą be recepto, kilo pacientų pasipiktinimas. Negaudami vaisto pacientai eina į polikliniką, į registratūrą, kur netvardo savo emocijų.
„Blogiausia buvo lapkričio pradžioje. Dabar žmonės šiek tiek nusiramino ir suprato, kad nepalikome jų likimo valiai ir neatsisakome padėti“, - pokalbyje su savaitraščiu sakė Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Ina Šragienė. Anot jos, tokioje situacijoje niekas negalėtų apsieiti be skandalų ir konfliktų, kurių neretai kildavo. „Nauja tvarka papildomai apkrovė mūsų gydytojus neplanuotais vizitais. Žmogus negauna vaisto, kuris anksčiau buvo laisvai prieinamas, todėl ateina į registratūrą ir reikalauja, kad gydytojas jį nedelsiant priimtų. Poliklinikoje gi veikia sistema, ir nėra taip, kad tas, kuris ateina, iš karto gauna tai, ko nori, pavyzdžiui, receptą. Iš pradžių turi užsiregistruoti, registratūros darbuotojas turi išduoti gydytojui paciento kortelę, įrašyti į kompiuterį, o tai užima nemažai laiko. Recepto išrašymas gali užtrukti labai trumpai, bet dažniausiai užsitęsia. Tai savo ruožtu sukelia nereikalingų stresų ir konfliktų“, - sako gydytoja I. Šragienė. Gydytojai ir medicinos personalas yra apmokyti, kaip gydyti, kaip išrašinėti elektroninius receptus, tačiau kaip laviruoti tarp pacientų srautų, kurie ateina tik dėl recepto, kai tuo tarpu iš tikrųjų sergantiems pacientams reikalinga reali pagalba, niekas jų nemoko.
Nieko neatstumiame
Sveikatos apsaugos ministerija, įvesdama griežtesnę vaistų pardavimo tvarką nenumatė, kad tai papildomai apkraus ir taip jau sunkiai apkrautus gydytojus ir medicinos personalą. Konfliktinių situacijų sprendimas perkeltas pačioms medicinos priežiūros įstaigoms.
„Sprendžiame konfliktus įvairiais būdais: pavyzdžiui, prašome paciento, kad užsirašytų pas šeimos gydytoją ir palauktų savo eilės. O jei matome, kad vaistai žmogui reikalingi nedelsiant, siunčiame jį pas budintį gydytoją. Nieko neatstumiame“, - ramina I. Šragienė, nors neslepia - gydytojams būtų geriau, kad daugiau vaistų būtų prieinami be recepto.
Bijodami „slaptųjų klientų“ vaistininkai skrupulingai laikosi ministro A. Verygos įsakymo, nes neturi kitos išeities ir neparduoda vaistų, kuriuos dar prieš mėnesį galėjo pardavinėti bet kokiais kiekiais. Dabar už vaisto pardavimą be recepto - pavyzdžiui, slaptajam klientui - vaistininkas gali būti nubaustas. Buvo net pasklidusi informacija, kad kažkuris vaistininkų buvo jau nubaustas, tačiau sveikatos apsaugos ministras paneigė šiuos gandus, nes, kaip paaiškėjo, nė vienas slaptųjų klientų dar nebuvo išsirengęs vykdyti savo misijos.
Anot rajono poliklinikos gydytojos, vaistininkai be recepto neturi teisės išduoti 30 tablečių populiaraus vaisto nuo skausmo „Ibuprofeno“ ar pilnos „Nimesil“ pakuotės, tačiau 10 tablečių ar 3 pakelius miltelių gali parduoti visiškai legaliai net be recepto. „Jei susidarius kritinei situacijai vaistininkas atsisakys parduoti net minimalų kiekį vaisto, reikėtų paklausti, ką galėtų pasiūlyti vietoj jo. Jei 10 tablečių pakanka penkioms dienoms, tai tikrai per tą laiką pacientas turėtų pasistengti patekti pas gydytoją“, - pataria I. Šragienė.
Tik pagal receptą
Įvedus apribojimus daugiausia problemų kilo dėl nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kurie slopina skausmą, mažina karščiavimą. O kadangi nėra žmogaus, kuriam bent kartą gyvenime nesuskaustų galvos ar nugaros, galima daryti išvadą, kad šis nepatogumas smogs didžiajai daliai potencialių klientų.
Tarp vaistų, kurių nebegalima nusipirkti be recepto, yra ir labai populiarūs preparatai, kurių veiklioji medžiaga Diclofenac, o taip pat į ampules supakuoti vaistai (injekciniai tirpalai), pavyzdžiui, populiarūs B grupės vitaminai „Neurorubine“. Visiškai neprieinami be recepto lieka antibiotikai, tačiau taip yra jau daugelį metų.
„Antibiotikai išvysto priklausomybę, todėl kai žmogus iš tikrųjų rimtai susirgs, gali paaiškėti, kad šios priemonės bus neveiksmingos. Liga bus atspari vaisto veikimui. Kaip ir anksčiau, tik pagal receptą galima bus įsigyti psichotropinių vaistų, preparatų nuo nemigos. Tik su receptu galime įsigyti visus hormoninius vaistus ir net vitaminą D, kuris duodamas kūdikiams“, - aiškina rajono ligoninės gydytoja. Nuo šiol tik pagal receptą galima bus įsigyti populiariausią pasaulyje vaistą „Omeprazol“, kuris su priešuždegiminiais preparatas skiriamas esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
„Užsienyje yra taip, kad arba vaistininkas turi žmogui patarti, kokį vaistą vartoti esant konkrečiam negalavimui, arba gydytojas turi išrašyti receptą. Pas mus, matyt, vaistų vartota gerokai per daug“, - svarsto pašnekovė. Tačiau anot patyrusios gydytojos, kiekvienas žinantis apie savo ligą žmogus turi būti atsakingas už savo sveikatą.
Tie, kurie gydytojų kabinetus apeidavo iš tolo ir džiaugėsi, kad reikalingą vaistą gali be apribojimų įsigyti vaistinėje, yra nusivylę dėl naujos tvarkos. Tačiau netrūksta pavyzdžių, kada žmogus bijo prisiimti atsakomybę už save ir net su menkiausiais klausimais skuba į polikliniką.
Nauja tvarka tikrai paskatins daugelį pasakyti, kad skauda daugiau nei skauda, kad tik gautų tai, ko nori. Apeinant tvarką galima juk laikyti ir senus receptus be galiojimo datos... Atrodo, kad norint įvesti daugiau tvarkos, pagilės sumaištis ir machinacijos.
Žaidimas, kuris stringa
„Įsakymo išrašyti tik elektroninius receptus įgyvendinimas atidėtas iki kitų metų kovo 1 dienos. Dabar yra galimybė išrašyti dvejopus receptus: elektroninius ir tradicinius popierinius. Popieriniai receptai yra tokie pat kaip buvo iki šiol. Jei vaistams priklauso nuolaida, receptas išrašomas į kompensuojamųjų vaistų pasą. Paso forma irgi nepasikeitė“, - aiškina gydytoja I. Šradienė.
Anot I. Šradienės, kai kurios medicinos priežiūros įstaigos jau šiandien išrašo beveik vien elektroninius receptus, tačiau rajono poliklinikos gydytojai tik mokosi tai daryti. Vilniaus rajono centrinės poliklinikos gydytojai įvairiais būdais vykdo šį nurodymą. Vieni labiau pamėgo elektroninius receptus ir daro tai jau nuolat, kiti tik pradeda įvaldyti sistemą, - apie tai liudija ir gana didelės disproporcijos - viena gydytoja yra išrašiusi vos septynis, o kita net 720 elektroninių receptų.
„Tai tas pats, kaip su kompiuteriniu žaidimu. Kai išmoksti, nebėra jokių sunkumų aptarnauti sistemą“, - šypsodamasi pažymi gydytoja.
Deja, šis „žaidimas“, vos startavęs, turi daug klaidų ir nuolat stringa, o visa tai dėl netobulos programos, kurios aptarnavimą prižiūri VĮ „Regitra“.
„Išrašydami elektroninius receptus su problema susiduriame ypač tada, kai pacientui skiriama vartoti ne visą tabletę, o pavyzdžiui, 1/2 ar 1/3 tabletės. Kita problema - kartais mūsų išrašytas ir patvirtintas receptas nematomas elektroninėje erdvėje, nepasiekia vaistinių, todėl natūralu, kad klientui atėjus į vaistinę nusipirkti reikalingo vaisto vaistininkas recepto tiesiog nematydavo elektroninėje erdvėje. Tai sukeldavo nemažai įtampos, tačiau tai ne mūsų problema, o receptų sistemą prižiūrinčios ir kontroliuojančios bendrovės“, - tęsia pašnekovė.
Kaip sakė, buvo ir tokių atvejų, kai vienoje vaistinėje nematomas receptas kitoje buvo matomas. Pravartu žinoti, kad elektroninėje erdvėje esantis receptas turi būti matomas visose Lietuvos vaistinėse.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis