Remiantis EUROSTAT duomenimis, Lietuvoje standartizuotas ligotumas cukriniu diabetu 2012 metais buvo didesnis už Europos Sąjungos vidurkį (65,1 atv./1000 gyv.) ir sudarė 78,3 atv./1000 gyv. Tik nedidelė dalis ligonių miršta nuo cukrinio diabeto, – dažniausiai mirštama nuo jo komplikacijų: tarptautinės diabeto federacijos duomenimis apie 50 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu mirties priežastimi buvo širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, 10–20 proc. – inkstų nepakankamumas.

Pastaruosius vienuolika metų Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, daugėja žmonių sergančių cukriniu diabetu. Dažniau sergama antrojo tipo – nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu. Pirmojo tipo cukrinis diabetas išsivysto vaikystėje, o suaugęs žmogus dažniausiai suserga antrojo tipo cukriniu diabetu. Tai susiję su atsiradusiu antsvoriu, žalingais įpročiais bei fizinio aktyvumo stoka. Cukrinis diabetas dažniau registruojamas moterims bei miesto gyventojams. Higienos instituto duomenimis didžiausias ligotumas cukriniu diabetu 2012 m. buvo tarp 75–79 metų žmonių.

Suaugę žmonės galėtų išvengti antrojo tipo cukrinio diabeto kontroliuodami kūno svorį, reguliariai, mažiausiai 30 min. per dieną sportuodami, sveikai maitindamiesi, – būtina per dieną suvalgyti 3–5 porcijas vaisių ir daržovių, vartoti mažiau cukraus, atsisakyti žalingų įpročių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergančiųjų cukriniu diabetu daugėja daugelyje šalių. Prognozuojama, kad 2030 metais cukriniu diabetu sirgs apie 550 mln. žmonių. Susirgęs žmogus gali gyventi kelerius metus nejausdamas aiškių simptomų. Tačiau per didelis gliukozės kiekis kenkia organizmui, ilgainiui išsivysto įvairios komplikacijos.

Parengta pagal sam.lt informaciją