Statistika ir realijos
„Sveikatos apsaugos ministro įsakymu visos medicinos lėšos medicinos įstaigoms skiriamos pagal statistinį gyventojų skaičių. Tačiau Vilniaus rajone, kurį aptarnauja mūsų įstaiga ir Nemenčinės poliklinika, realiai gyvena kur kas daugiau žmonių nei oficialiai deklaruojama. Deja, Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje registruoti vos 47 tūkst. 470 gyventojų iš 18 rajono seniūnijų, 14 tūkst. aptarnauja Nemenčinės poliklinika. Jei gyventojų skaičius šiose seniūnijose sudaro 86 tūkst. 647, vadinasi, kad net 39 tūkst. 215 gyventojų iš 18 seniūnijų registruoti kitose medicinos įstaigose, nors sėkmingai galėtų naudotis mūsų institucijų ir gydytojų paslaugomis“, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ pabrėžia Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyr. gydytoja.
Sostinės medicinos įstaigose registruoti rajono gyventojai praktiškai namuose šeimos gydytojų neaptarnaujami, taigi susirgę gelbėjasi kviesdamiesi rajono poliklinikos greitąją medicinos pagalbą.
Nors Vilniaus rajonas vis labiau jaunėja (panašiai kaip Neringa, kur apsigyvena vis daugiau jaunų šeimų), gyventojų kaimuose mažėja. Dėl mirtingumo, emigracijos ir prarasto sveikatos draudimo Vilniaus rajono centrinė poliklinika, o ypač jos ambulatorijos atskirose rajono gyvenvietėse, kurios pastaraisiais metais buvo gražiai atnaujintos ir aprūpintos, kasmet netenka vis daugiau pacientų.
Paradoksali situacija
„Mūsų poliklinikoje stabilus pacientų skaičius išsilaiko tik noriai pas mus besiregistruojančių miesto gyventojų sąskaita. Tačiau miesto gyventojų aptarnavimas dėl įstaigos artumo kainuoja gerokai mažiau. Jau kurį laiką labai justi pacientų trūkumo kai kuriose rajono ambulatorijose problema. Lavoriškių ambulatorijos paslaugomis naudojasi vos 564 pacientai, o visoje seniūnijoje gyvena 2603 gyventojai“, – apgailestauja Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyr. gydytoja aiškindama, kad pagal galiojančius teisės aktus net medicinos punkto veikla motyvuota tik tada, kai pacientų yra daugiau nei 1,5 tūkstančio. Iškilus į viešumą klausimui dėl nerentabilios Lavoriškių ambulatorijos išlaikymo, Vilniaus rajono savivaldybę pasiekė rajono gyventojų laiškas su prašymu neuždaryti šios medicinos įstaigos.
„Laišką pasirašė 44 seniūnijos gyventojai, tačiau įdomu, kad tik 14 jų priklauso Lavoriškių ambulatorijai. Likę registruoti Naujosios Vilnios poliklinikoje, V. Staliulionienės šeimos gydytojo kabinete ir kitose institucijose. Nesuprantamas šių žmonių rūpestis dėl ambulatorijos. Todėl atsakydami į jų laišką patikinome, kad kol kas įstaiga nebus uždaroma, tačiau tolesnė jos veikla priklausys tik nuo joje registruotų gyventojų skaičiaus“, – sako gydytoja V. Žvirblienė.
Viliantis pagerėjimo
Siekiant pagerinti situaciją, nuo spalio 16 d. iki kitų metų balandžio Lavoriškių ambulatorijoje bus įdarbintas dar vienas gydytojas (kol kas dėl pacientų trūkumo šeimos gydytojas dirba čia tik 2 valandas per dieną), kad gyventojai turėtų pasirinkimo galimybę. Jei per pusmetį situacija nepasikeis, savivaldybė svarstys galimybę pakeisti šios įstaigos statusą.
Anot V. Žvirblienės, panaši situacija susiklostė ir Marijampolyje bei Mickūnuose. Pacientų trūkumo problema, dėl kurios gerokai ribojamas normalus Vilniaus rajono vietos medicinos įstaigų funkcionavimas, buvo aptariamas ir rugsėjo 22 d. vykusiame Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vadovybės, rajono savivaldybės vadovų ir seniūnų susitikime.
„Seniūnams turėtų rūpėti gyventojų patogumui turėti savo teritorijoje viešąją gydymo įstaigą. Juolab kad visos jos yra sutvarkytos ir išlaikomos iš mūsų poliklinikos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto“, – pabrėžia savaitraščio pašnekovė.
Ketvirtis etato…
Šeimos gydytojas gauna atlyginimą pagal pas jį registruotų gyventojų skaičių. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu pagal etatą šeimos gydytojas turi aptarnauti 1550 gyventojų. Kadangi apmokėjimai už šeimos gydytojo paslaugas skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus (brangiausiai – 110,9 euro per metus - kainuoja kūdikių iki vienų metų medicininis aptarnavimas, vaikų nuo 1 iki 4 metų – 63,4 euro, pacientų nuo 7 iki 17 metų – 32 eurai, nuo 50 iki 65 metų – 35,94 euro, vyresnių nei 65 metų – 41 euras ir t. t. ), gydytojų atlyginimai labai skirtingi. Todėl norėdami geriau užsidirbti rajono poliklinikos šeimos gydytojai vidutiniškai aptarnauja per 2 tūkst. gyventojų, nors tai pailgina visų mūsų taip nekenčiamas eiles.
Anot V. Žvirblienės, netekus pacientų atsiranda ir daug kitų problemų. Kuo mažiau registruotų pacientų, tuo mažiau lėšų įstaiga gauna ir tuo mažiau gydytojų ir personalo aptarnauja, trumpėja ambulatorijos ar šeimos gydytojo darbo laikas. Daugėja greitosios medicinos pagalbos iškvietimų, trūksta lėšų nerentabilioms įstaigoms išlaikyti, o kitos nenori jų remti, todėl mažiau rentabilioms gresia, jog gali pasikeisti jų statusas.
„Jei ambulatorijai priklauso 500 pacientų, tai šeimos gydytojas dirba vos 2 valandas per dieną, ketvirtį etato, dėl to blogėja medicinos paslaugų pasiekiamumas. Jei 39 tūkst. 215 Vilniaus rajono gyventojų atsisako gydytojų paslaugų vietoj, vadinasi, esame priversti atsisakyti 26 šeimos gydytojų etatų, kurie veiksmingai dirbtų mūsų rajone, – teigia rajono poliklinikos vadovė. – Jei žmonės nori, kad medicinos įstaiga veiktų arčiau jų namų, privalo ją paremti. Mes stengiamės, tačiau ir žmonės turėtų pasistengti.“
Ligota sistema?
Kadangi kaime trūksta gydytojų, Vilniaus rajono centrinė poliklinika iš savo lėšų apmoka jiems važiavimo išlaidas iki kaimo vietovių. Siekdama pritraukti jaunus gydytojus specialistus perpus su savivaldybe padengia studijų mokestį studentams-rezidentams.
Rajono poliklinikos vadovybė ieško įvairių būdų, kad problemų būtų mažiau, tačiau nepavyksta jų visiškai eliminuoti, nes sveikatos apsaugos sritis, kaip sako V. Žvirblienė, reikalauja labai toliaregiškų ir išmintingų sprendimų „viršuje“. Tuo tarpu vadovaujančios institucijos į siūlymus veiksmingiau organizuoti pirmojo kontakto medicinos įstaigų darbą atsako aptakiai. O gydytojas per vieną valandą privalo priimti mažiausiai penkis pacientus, nes tokios yra Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos, užpildyti krūvas įvairių dokumentų, dar teikti ir socialines paslaugas – pavyzdžiui, išduoti nedarbingumo pažymas, skirti daug laiko pacientams, kuriuos galėtų priimti ir išklausyti gerai išsilavinusi slaugytoja. Visa tai realiai nepadeda padėti iš tikrųjų sergančiam žmogui, ilgina ir taip jau nemažas eiles prie kabinetų, todėl veikiau gadina kraują nei padeda gydyti.
„Svarbi problema – blogai įgyvendinamos prevencinės programos – ypač – onkologinių ligų – kurios pacientui nieko nekainuoja. Iš savo lėšų siunčiame mūsų pacientams žinutes, kviečiame pasinaudoti galimybe išsitirti, tačiau jie ignoruoja mūsų kvietimus. O atsiradus tikrai rimtoms problemoms prasideda kaltųjų paieškos: kodėl per vėlai buvo diagnozuotas vėžys?“ – sako V. Žvirblienė ir siunčia savo linkėjimus gyventojams: „Rūpinkitės ir tausokite savo sveikatą!“
Rajono poliklinikos vadovybei neduoda ramybės nepagrįsti greitosios medicinos pagalbos iškvietimai. Anot vyr. gydytojo pavaduotojos Natalijos Kečinos, greitoji medicinos pagalba turi būti kviečiama tik ekstra atvejais, kaip būtinoji medicinos pagalba. Deja, žmonės nuolat piktnaudžiauja šia galimybe skambindami į greitąją net tuomet, kai pamiršta išgerti vaistų nuo spaudimo ar apskritai nesirūpina savo lėtinių ligų gydymu.
VRCP registruoti gventojai turėtų atsiminti, kad poilsio ir švenčių dienomis bei pasibaigus poliklinikos darbo laikui ūmiai susirgus vaikui jie gali visą parą kreiptis į Vilniaus universiteto vaikų ligoninę Santariškėse, o suaugusieji - į Antakalnio ligoninę (Antakalnio g. 57).
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis