Šiuo metu, anot darbo grupės pirmininkės Jadvygos Zinkevičiūtės, pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į terminologijos, apibrėžimų kūrimą, aptariami galimi teisinio reglamentavimo modeliai, specialistų rengimo, licencijavimo bei veiklos kontrolės aspektai. "Pasaulio sveikatos organizacija siūlo sąvoką - "papildomoji ir alternatyvioji medicina". Ji apima ir sveikatinimo sistemas, ir atskirus metodus, kurie nepatenka į tradicinės medicinos rėmus. Europos Sąjungoje (ES) nėra vieno modelio, kaip teisiškai sureguliuoti šią praktiką. Pasinaudoję Europos šalių sukaupta patirtimi, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos puoselėtojų, specialistų, mokslininkų patirtimi, darbo grupė pradėjo rengti projektą. Jo tikslas - įtesinti "liaudies mediciną", užtikrinti, kad visos visuomenei teikiamos netradicinės medicinos paslaugos būtų saugios. Todėl pačios visuomenės nuomonė mums yra ypač svarbi, lauksime siūlymų, komentarų, pastebėjimų", - sakė sveikatos apsaugos viceministrė J. Zinkevičiūtė.
Papildomos ir alternatyviosios medicinos teisinio reguliavimo skirtumai Europoje yra gana ryškūs. Kai kuriose šalyse teisiškai pripažinti ir į nacionalines sveikatos sistemas įtraukti tik atskiri metodai. Kitur - sureguliuota tik netradicinius būdus taikančių asmenų kvalifikacija ir veikla. Praktikuojamas ir šių paslaugų kompensavimas iš viešųjų sveikatos draudimo fondų. Atskiri žmogaus sveikatai gerinti taikomi metodai - akupunktūra, natūropatija, manualinė terapija, homeopatija ir kt. - yra įteisinti ES. Dažniausiai reglamentuojama tik moksline medicinos praktika patvirtinta veikla.
Lietuvoje į licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą yra įtrauktos - homeopatija, refleksoterapija, manualinė terapija - kaip medicinos paslaugos, masažas - kaip kitos paslaugos.
Administracinė atsakomybė yra numatyta tik už homeopatinio gydymo, refleksoterapijos ir manualinės terapijos taikymą neturint licencijos. Kitus, nelicencijuotus netradicinės medicinos metodus gali taikyti tiek praktikuojantys gydytojai, tiek ir specialaus išsilavinimo neturintys asmenys, nes tokia veikla mūsų šalyje teisės aktų tvarka nėra apibrėžta. Tai gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Taip pat nacionalinės teisės reguliavimo objektas yra ir įvairūs homeopatiniai, tradiciniai augaliniai preparatai, maisto papildai, vaistažolės ir panašiai.
Darbo grupės nariai sutarė, apibendrinę visus gautus siūlymus, parengti papildomos ir alternatyvios medicinos praktikos, specialistų mokymo, licencijavimo teisinio reguliavimo projektus. Visa medžiaga bus pristatyta svarstyti visuomenei.
