Trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami trichinelių lervomis užkrėstą ir netirtą naminių, ir laukinių gyvūnų mėsą.
Per pastaruosius penkerius metus (2012–2016) segamumas trichinelioze mūsų šalyje palaipsniui mažėjo, tačiau išliko didesnis už Europos Sąjungos šalių vidutinį. Per pastarąjį dėšimtmetį (2006-2015) iš viso buvo užregistruota 414 žmonių trichineliozės atvejų, iš jų 21 - sporadiniai ir 27 protrūkiai (du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos atžvilgiu). Žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta ne tik per trichinelėmis infekuotą kiaulieną, bet ir per užkrėstą šernieną. Pagal susirgimų trichinelioze protrūkių priežastis, kas antras per pastarąjį dešimtmetį nustatytas protrūkis įvyko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės, kita dalis - dėl šernienos ir dešimtadalis protrūkių priežastis nebuvo nustatyta.
Klinikiniai požymiai suvalgius užkrėstos mėsos būna įvairūs - nuo besimptomės iki žaibinės mirtinos ligos. Būdingiausi požymiai yra raumenų skausmai, akių vokų patinimas, karščiavimas. 3 -6 ligos savaitę gali pasireikšti komplikacijos: širdies raumens, plaučių ar smegenų uždegimas. Suvalgius trichinelomis užkrėstos mėsos, maždaug po 5 d. jos pradeda vesti tūkstančius gyvų lervų, kurios migruoja į skersaruožius raumenis, kur vėliau tos lervos inkapsuliuojasi ir kalcifikuojasi. Atsiranda raumenų skausmai ir kiti simptomai.
Užsikrėtimo trichinelėmis rizikai sumažinti ULAC medikai rekomenduoja:
Visada ištirti nuosavame ūkyje užaugintų kiaulių, sumedžiotų šernų mėsą dėl trichineliozės.
Nevartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos.
Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos.
Ūkiuose naikinti peles, žiurkes, nes jos yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje.
Nešerti kiaulių sumedžiotų arba kritusių laukinių gyvūnų lavonais ir skerdienos atliekomis.
ULAC
