"Baltijos tyrimų" duomenimis, kuriuos per sveikatos pusryčius žurnalistams ketvirtadienį pristatė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, tokių asmenų, kurie gydytojams ar kitiems medicinos darbuotojams per paskutinius metus teigė davę kyšį, yra 26 proc., iš jų - 21 proc. prisipažino davę pinigų, o 5 proc. - dovanų.
Šis procentas per metus pakito nežymiai, pernai davę kyšį prisipažino 25 proc. apklaustųjų, iš jų - 6 proc. davė dovanų, likusieji "atsidėkojo" pinigais.
Sveikatos apsaugos ministrui šis procentas atrodo didelis ir situacijai pakeisti jis siūlo pokyčių sistemoje.
"Turi būti viešųjų privačiųjų interesų deklaravimas, mokėjimas atliekamas oficialiai per sąskaitas. Atsisakyta primokėjimų už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) dengiamas paslaugas. Renkantis brangesnes paslaugas, ligoninė turi sudaryti sutartis ir pasakyti: "mes garantuojame, kad jūs ne iš kokio nors UAB perkate, bet mes perkame", tada būtų sąskaitos ir kontrolė", - dėstė V. P. Andriukaitis.
Kovodama su mokesčių vengimu Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau bendradarbiaus su Valstybine mokesčių inspekcija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Ketvirtadienį ministras situaciją odontologijos sektoriuje aptars su Odontologų rūmais.
"Baltijos tyrimų" duomenimis, kyšio nedavusi žmonių dalis per metus pakito dviem procentais - nuo 70 proc. pernai metų tyrimo duomenimis, iki 68 proc. - šiemet. Dar penki procentai apklaustųjų pernai ir šeši procentai šiemet į klausimą dėl kyšių davimo neatsakė.
Žmonių dalis, kurie entuziastingai sutiktų mokėti oficialią priemoką už gydymo įstaigose suteiktas paslaugas, pernai buvo labai maža - siekė vos du procentus, o šiemet ji dar sumažėjo iki vieno procento.
Greičiau sutiktų mokėti tokią priemoką 17 proc. respondentų, pernai tokių buvo 16 proc. Neigiamai nusistačiusiųjų prieš oficialias priemokas dalis yra akivaizdžiai didesnė. Greičiau nesutiktų atsiskaityti oficialiai už suteiktas paslaugas - 30 proc., ši respondentų dalis per metus nepasikeitė.
Tikrai nesutiktų mokėti oficialias priemokas 35 proc. gyventojų, pernai tokių respondentų buvo 36 proc.
Dažniausios problemos, su kuriomis apklaustiesiems teko per pastaruosius metus susidurti gydymo įstaigose: ilgos eilės pas gydytojus (58 proc. apklaustųjų), ilgos eilės atlikti medicininius tyrimus (23 proc.), tenka vaikščioti į skirtingas gydymo įstaigas (21 proc.), atsainus gydymo įstaigų darbuotojų požiūris į pacientą (18 proc.). Neteko susidurti su sunkumais 16 proc. respondentų.
Teigiamas signalas sveikatos apsaugos sistemos strategams - per metus ženkliai išaugęs pasitikėjimas pačia sistema. Pernai metų tyrimo duomenimis, pasitikinčiųjų sistema dalis tebuvo 36 proc., šiemet šis procentas išaugo iki 52 proc. Nepasitikinčiųjų dalis atitinkamai sumažėjo nuo 22 iki 12 proc.
