Didžioji dalis susirgimų registruota Kauno apskrityje – 175 atvejai (46 proc.), Vilniaus apskrityje – 83 atvejai (22 proc.) ir Panevėžio apskrityje – 51 atvejis (13 proc.).
Dauguma (66,8 proc.) susirgimų registruota 0-18 metų asmenų tarpe (254 atvejai). Iš jų didžiausias sergamumas (61,4 proc.) registruotas tarp 5 – 14 m. asmenų (156 atvejai). Didesnį sergamumą šioje amžiaus grupėje galimai sąlygoja kontaktavimas ugdymo įstaigose ir kolektyvuose.
Net 71 proc. susirgimų užregistruota tarp miesto gyventojų, dėl galimai geresnio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, bei geresnės diagnostikos. Stebimas didesnis sergamumas vyrų tarpe – 228 atvejai (60 proc.), moterų - 152 susirgimai (40 proc.).
Virusinis meningitas – galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas, kurį sukelia virusai. Sukėlėjai – enterovirusai, Koksaki virusas, poliomielito, epideminio parotito (kiaulytės), tymų, erkinio encefalito virusai, pūslelinės (Herpes) virusas ir kiti. Sukėlėjams būdingas sezoniškumas, pvz. sergamumą vasarą ir rudenį gali sukelti enterovirusai; žiemą – gripo ir parotito virusai.
Užsikrečiama nuo sergančio asmens artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas.
Virusiniams meningitams būdinga staigi ligos pradžia, kuri prasideda: karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu ar vėmimu, sprando raumenų sustingimas, kartais bėrimu. Skirtingų virusų sukelto meningito klinika nesiskiria, todėl tiksliai nustatyti sukėlėją galima tik mikrobiologiniais tyrimais.
Padidėjusį sergamumą galima sieti su gerėjančiu asmens sveikatos paslaugų prieinamumu, medicinine diagnostika ar sezoniškumu. Kadangi dauguma virusologinių tyrimų brangūs, ilgai trunkantys, atliekami specializuotose laboratorijose, todėl išaiškinama tik 30 – 70 proc. virusinio meningito atvejų.
Siekiant išvengti virusinio meningito, rekomenduojama:
• reguliariai plauti rankas;
• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
•reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
• vartoti gerai termiškai apdorotą maistą, vandenį iš patikimų vandens šaltinių;
•skiepyti vaikus pagal Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, atsižvelgiant į darbuotojų riziką susirgti užkrečiamosiomis ligomis skiepyti valstybės lėšomis įsakymų nustatyta tvarka, bei skiepyti keliautojus, vykstančius į užsienio šalis, kuriose yra didelė rizika užsikrėsti ligomis, kurios gali sukelti virusinį meningitą.
Susirgus patariama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę ir skirs tinkamą gydymą.
