Nepaisant to, atsakingų institucijų ir medikų dėka nuo 2014 m. ši programa bus pradėta įgyvendinti Alytaus apskrityje. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos koordinavimo grupės vadovo, laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Pilvo chirurgijos centro vadovo prof. habil. dr. Kęstučio Strupo teigimu, skleisti informaciją apie šios ligos prevenciją turėtų ne tik šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, šių programų organizatoriai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai. Dar geresni programos vykdymo rezultatai galėtų būti pasiekti, jei sveikatos priežiūros įstaigos aktyviau kviestų asmenis dalyvauti programoje, o jiems neatvykus – primintų apie programą ir pakartotinai siūlytų joje dalyvauti.
Storosios žarnos vėžys dažnai diagnozuojamas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Svarbiausias minėtos programos tikslas – nustatyti ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Vėžio gydymo efektyvumas priklauso nuo diagnozuotos stadijos. Jei vėžys diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje, pacientą galima išgydyti.
„Žmogus, norintis nemokamai išsitirti pagal šią programą, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jam turėtų būti atliekamas slapto kraujavimo testas, kas rodytų žarnyno vėžio simptomus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir tyrimas jam bus kartojamas po dviejų metų. Jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija, yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę", – teigia VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
Pasak V. Zakso, pasitikrinti pagal programą verta, nes programoje numatyti tyrimai padeda išaiškinti ne tik šią ligą, bet ir nustatyti ikivėžinius storosios žarnos pakitimus, kuriuos gydant užkertamas kelias vėžiui.
Pirmąjį šių metų pusmetį minėtoje programoje dalyvavo daugiau nei 64 tūkst. šalies gyventojų. Gydymo įstaigoms už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto buvo sumokėta daugiau nei 2 mln. litų. Tikimasi, kad antrąjį šių metų pusmetį, pradėjus programą vykdyti Panevėžio ir Tauragės apskrityse, ja pasinaudos dar daugiau žmonių.
Pernai prevencinei Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai įgyvendinti iš PSDF biudžeto buvo skirta 5,075 mln. litų, o šiemet – apie 5,387 mln. litų.
