Ligos simptomai
Užsikrėtę asmenys savo organizme turi tuberkuliozės mikobakterijų, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia tuberkuliozei būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti arba suserga tuberkulioze.
Sergančių žmonių organizme bakterijos aktyviai dauginasi, jiems pasireiškia ligai būdingi simptomai, kosėdami jie platina užkratą. Tuberkulioze dažniausiai užsikrečiama, jei yra kasdienis artimas sąlytis su sergančiais asmenimis gyvenamoje aplinkoje, darbe, kitose įstaigose.
Užsikrėtęs, bet nesergantis tuberkulioze:
• Nėra jokių požymių
• Normaliai jaučiasi
• Neužkrečia kitų žmonių
• Dažniausiai būna teigiamas odos testas
• Normali krūtinės rentgeno nuotrauka ir skreplių tyrimas
Sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma:
• Sunkus kosulys, kuris trunka 3 ir daugiau savaičių
• Skausmas krūtinėje
• Kraujo ar skreplių atkosėjimas
• Silpnumas ar nuovargis
• Svorio kritimas
• Apetito stoka
• Drebulys
• Karščiavimas
• Naktinis prakaitavimas
• Gali užkrėsti kitus žmonės
• Dažniausiai būna teigiamas tuberkulino (Mantu) testas
• Gali būti pakitimai krūtinės rentgeno nuotraukoje ar teigiamas skreplių tepinėlis ar pasėlis.
Kaip diagnozuojama tuberkuliozė?
Tuberkuliozė įtariama esant būdingiems klinikiniams simptomams, atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą. Atlikus kraujo tyrimą aktyvios tuberkuliozės metu nustatoma anemija, padidėjęs leukocitų kiekis, sumažėjęs limfocitų kiekis, padidėjęs monocitų, eozinofilų skaičius, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Įtarus tuberkuliozę atliekama keletas tyrimų diagnozei patvirtinti. Testo metu įšvirkščia nedidelį kiekį skysčio, vadinamo tuberkulinu, po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2 ar 3 dienų sveikatos priežiūros specialistas įvertina odos reakciją. Tuberkulino įšvirkštimo vietoje gali atsirasti patinimas. Išmatavus patinimą nustatoma, ar testas teigiamas, ar neigimas. Teigiamas testas paprastai reiškia, kad žmogus yra infekuotas tuberkuliozės mikobakterijomis. Tačiau galimi ir klaidingi tuberkulino mėginio atsakymai, todėl vien juo diagnozuojant tuberkuliozę pasikliauti negalima. Diagnozei patvirtinti yra atliekamas skreplių ištyrimas dėl tuberkuliozės mikobakterijų. Labai svarbu ligonį, išskiriantį tuberkuliozės mikobakterijas, greitai izoliuoti.
Gydymas
Tuberkuliozės gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau, skiriama tinkamu preparatų deriniu ir pakankamomis dozėmis ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Gydant tuberkuliozę iš karto skiriami keli specifiniai vaistai nuo tuberkuliozės (rifampicinas, izoniazidas, pirazinamidas, etambutolis, streptomicinas). Tai pagrįsta skirtingu jų veikimo principu ir tuo, kad vieni preparatai naikina sparčiai besidauginančias bakterijas, kiti - bakterijas, esančias žmogaus organizmą saugančių ląstelių viduje ir prisitaikiusias prie nepalankių sąlygų. Itin svarbu, kad vaistai būtų geriami reguliariai ir ganėtinai ilgai pagal gydytojo nurodymus, net jei savijauta pagerėja anksčiau. Kadangi tuberkuliozės bakterijos lėtai auga, gydymas trunka ilgai. Paprastai gydymas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių. Po kelių savaičių pacientas tampa neužkrečiamas ir ima geriau jaustis. Tačiau ypatingai svarbu toliau tęsti gydymą nustatytu režimu. Per anksti nutraukus gydymą ar praleidus vaistų dozę susidaro prielaidos atspariems vaistams bakterijų štamams vystytis. Tokios bakterijos yra daug pavojingesnės ir jų sukelta infekcija daug sunkiau pasiduoda gydymui.
Profilaktikos priemonės
Skiepai nuo tuberkuliozės
Tuberkuliozės infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki penkerių metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto. Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo.
Sergančiųjų higiena
Tuberkuliozės mikobakterijų platinimo tikimybė sumažėja, jeigu atvira plaučių tuberkulioze sergantis ligonis dėvi medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosinaite prisidengia burną, nosį, nespjaudo ant grindų, dažnai plauna rankas ar naudoja rankų antiseptiką. Kaukės sulaiko sergančiųjų iškvepiamame ore esančius tuberkuliozės sukėlėjus. Pakartotinai kaukės nenaudojamos. Sveikatos priežiūros darbuotojams, teikiantiems paslaugas sergantiesiems tuberkulioze, rekomenduojama dėvėti respiratorius. Asmenims, turėjusiems sąlytį su ligoniu, kurio diagnozė patvirtinta medicinos įstaigoje, rekomenduojama vengti ilgalaikio buvimo su sergančiuoju uždaroje patalpoje (kabinete, klasėje ar pan.); naudoti kvėpavimo takus apsaugančias medicinines kaukes; reguliariai ir kuo dažniau vėdinti visas patalpas, naudoti ventiliatorius; kruopščiai valyti aplinkos paviršius; nesinaudoti ligonio daiktais; kruopščiai plauti rankas; atidžiai stebėti savo ir sąlytį turėjusių vaikų sveikatos būklę.
Ilgalaikį sąlytį turėjusiems asmenims (šeimos, kolektyvo nariams) rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti sveikatą pagal gydytojo nurodymus; sergančiųjų šeimose gimusius naujagimius skiepyti nuo tuberkuliozės; valgyti visavertį maistą, nebadauti, dažniau ir ilgiau būti gryname ore; reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą, tikrinti kūdikių ir vaikų sveikatą gydymo įstaigoje pagal gydytojo rekomendacijas.
Rekomendacijos keliautojams
Keliautojams, vykstantiems į didelio sergamumo (endemines) šalis, rekomenduojama laikytis asmens higienos ir vartoti saugų maistą; vengti būti uždaroje patalpoje su galbūt sergančiais (kosinčiais ir skrepliuojančiais) arba dėvėti kvėpavimo takus apsaugančias medicinines kaukes. Po kelionės rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, o pasireiškus bet kokiems ligos simptomams ar negalavimams neatidėliotinai kreiptis į gydytoją ir informuoti jį apie kelionę ir griežtai vykdyti gydytojo nurodymus.
Silpno imuniteto asmenims, kūdikiams ir kitiems rizikos grupėms priklausantiems asmenims vengti keliauti į endeminius regionus.
Gyd. Ieva Šarapnickienė