Kai ku­riais at­ve­jais už kai ku­riuos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos iš­kvie­ti­mus 2016 m. gruo­džio 3 d. svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu rei­kia net su­si­mo­kė­ti. Nau­jie­na ga­li ste­bin­ti ir pik­tin­ti, juk me­di­ci­nos ap­sau­ga mū­sų ša­ly­je įskai­čiuo­ta į kas mė­ne­sį kiek­vie­no dir­ban­čio ir draus­to as­mens mo­kes­čius, ta­čiau, kaip aiš­ki­na grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riaus dar­buo­to­jai, to­kį spren­di­mą pa­dik­ta­vo pats gy­ve­ni­mas.

Tik sku­biais at­ve­jais 
„Pa­grin­di­nė grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riaus funk­ci­ja - su­teik­ti ne­ati­dė­lio­ti­ną me­di­ci­nos pa­gal­bą žmo­gui, kai šis, pa­vyz­džiui, pa­ti­ria in­sul­tą, in­fark­tą, ap­si­nuo­di­ja, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų at­ve­jais, taip pat, kai mo­te­ris gim­do, vai­kų li­gų at­ve­jais, įkan­dus gy­va­tei ir dau­ge­liu ki­tų stai­gių at­ve­jų. Grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba tu­ri bū­ti kvie­čia­ma esant stai­giai iš­ki­lu­siai grės­mei žmo­gaus svei­ka­tai ar gy­vy­bei“, - tei­gia Min­dau­gas Mas­laus­kas, Vil­niaus ra­jo­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riaus vy­resn. slau­gy­to­jas. 

Kaip su­tar­ti­nai tei­gia ra­jo­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riaus dar­buo­to­jai, ne­re­tai grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­lis kvie­čia­mas net ta­da, kai pa­ky­la tem­pe­ra­tū­ra, su­skaus­ta gal­vą, pa­di­dė­ja krau­jo­spūdis ar tris die­nas iš ei­lės skau­da ko­ją...

„Ga­na daž­nai bū­na, kad žmo­nės skam­bi­na į grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­rių tuo me­tu, kai dir­ba po­li­kli­ni­kos ir vie­tos am­bu­la­to­ri­jos, prie ku­rių jie pri­si­re­gist­ra­vę. Pa­gal nau­ją tvar­ką su­au­gu­siam pa­cien­tui grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riaus gy­dy­to­jo iš­duo­tas GMP la­pas ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip siun­ti­mas į li­go­ni­nę. Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­lio į li­go­ni­nę at­vež­tas pa­cien­tas bus gy­dy­to­jų iš­tir­tas ir jei bus nu­sta­ty­ta, kad bū­ti­no­ji pa­gal­ba ne­bu­vo jam bū­ti­na, li­go­ni­nė pa­pra­šys ap­mo­kė­ti ty­ri­mų iš­lai­das. Mo­kes­tis - pri­klau­so­mai nuo ty­ri­mų po­bū­džio - 20-100 eu­rų“, - tei­gia M. Bar­kov­ski. 

Rei­kė­tų at­si­min­ti, kad grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos iš­kvie­ti­mas ne­at­stos ap­si­lan­ky­mo pas šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris juk nie­ko ne­kai­nuo­ja.

Ma­žiau ir la­biau ser­gan­tys
Anot Vil­niaus ra­jo­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riaus va­do­vo, ne­pa­grįs­ti grei­to­sios iš­kvie­ti­mai dar la­biau ap­sun­ki­na li­go­ni­nes ir be rei­ka­lo ati­trau­kia gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų dė­me­sį nuo rim­čiau ser­gan­čių li­go­nių. „Jei neu­ro­lo­gas tu­ri pri­im­ti pa­cien­tą tik dėl to, kad jam pa­ki­lo krau­jo­spūdis ir svaigs­ta gal­va, o tuo pat me­tu at­ve­ža pa­cien­tą, ku­riam ne­del­siant rei­kia at­lik­ti trom­bo­li­zę, nes nuo to pri­klau­so jo at­ei­tis - ar jis taps in­va­li­du, ar ne - at­sa­ky­mas aki­vaiz­dus: nau­jas įsa­ky­mas yra ge­ras spren­di­mas“, - ti­ki­na gy­dy­to­jas M. Bar­kov­ski. 

Ta­čiau, ki­ta ver­tus - sun­ku nu­ma­ty­ti, ko­kių pa­sek­mių ga­li tu­rė­ti net ne­kal­tas krau­jo­spūdžio pa­di­dė­ji­mas, juk žmo­gaus or­ga­niz­mas - di­de­lė ne­ži­no­my­bė...

To­dėl Vil­niaus ra­jo­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riaus dar­buo­to­jai pa­ta­ria esant blo­gai sa­vi­jau­tai pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be pa­skam­bin­ti ir iš­kvies­ti į na­mus sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją, nes to­kias me­di­ci­nos pa­slau­gas ir­gi tei­kia Vil­niaus ra­jo­no cen­tri­nė po­li­kli­ni­ka. Už va­žia­vi­mą į pa­cien­tų na­mus šei­mos gy­dy­to­jai gau­na prie­dą prie at­ly­gi­ni­mo.

112 ar­ba 033
Vil­niaus ra­jo­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­rius, pri­klau­san­tis Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­čiai, ku­ri ap­tar­nau­ja vi­są Vil­niaus ap­skri­tį, vei­kia te­ri­to­ri­niu prin­ci­pu ir tei­kia me­di­ci­nos pa­gal­bą vi­so Vil­niaus ra­jo­no gy­ven­to­jams. Šiuo me­tu teik­ti me­di­ci­nos pa­gal­bą li­go­niams vi­są pa­rą sku­ba še­šios me­di­ci­nos dar­buo­to­jų bri­ga­dos. 

„Kad bū­tų pa­to­giau ir bū­tų ga­li­ma grei­čiau re­a­guo­ti į žmo­nių iš­kvie­ti­mus, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai sta­cio­nuo­ja Mic­kū­nuo­se, Juod­ši­liuo­se, Skai­diš­kė­se, Ne­men­či­nė­je, Rie­šė­je ir prie Vil­niaus ra­jo­no cen­tri­nės po­li­kli­ni­kos. Kiek­vie­na bri­ga­da ap­tar­nau­ja sa­vo te­ri­to­ri­ją. Pa­cien­tas skam­bi­na nu­me­riu 112 (Ben­dra­sis pa­gal­bos cen­tras) ar­ba 033 ir pa­tei­kia sa­vo iš­kvie­ti­mą cen­tri­nė­je dis­pe­če­ri­nė­je. Jei ar­ti­miau­sia grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos bri­ga­da už­im­ta, siun­čia­ma bri­ga­da iš ki­tos gy­ven­vie­tės ar­ba iš cen­tri­nės grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties“, - pa­sa­ko­ja M. Bar­kov­ski.

Svar­bus veik­los ope­ra­ty­vu­mas
Iš­kvie­ti­mą pri­iman­tis dis­pe­če­ris, kal­bė­da­mas su grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą kvie­čian­čiu žmo­gu­mi, tu­ri nu­sta­ty­ti, ku­riai ka­te­go­ri­jai pri­skir­ti jo iš­kvie­ti­mą: ar tai sku­bus iš­kvie­ti­mas (I ka­te­go­ri­ja), ar ati­de­da­mas iš­kvie­ti­mas (II ka­te­go­ri­ja), ar pe­rad­re­suo­ja­mas iš­kvie­ti­mas (III ka­te­go­ri­ja), ar pa­ta­ria­ma­sis iš­kvie­ti­mas (IV ka­te­go­ri­ja). Svar­bus ope­ra­ty­vu­mas, to­dėl esant sku­biam iš­kvie­ti­mui grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos bri­ga­da siun­čia­ma per 3 mi­nu­tes nuo iš­kvie­ti­mo. 

„Mies­to te­ri­to­ri­jo­je - ra­jo­ne tu­ri­me tik vie­ną mies­tą Ne­men­či­nę - tu­ri­me at­vyk­ti pas li­go­nį per 15 mi­nu­čių. Kai­mo vie­to­vė­se - per 25 mi­nu­tes“, - aiš­ki­na M. Bar­kov­ski ap­gai­les­tau­da­mas, kad ne­re­tai ope­ra­ty­vu­mas nu­ken­čia dėl di­de­lių at­stu­mų. 

Vil­niaus ra­jo­nas ga­na pla­tus, to­dėl per pa­rą vie­na bri­ga­da įvei­kia po 500-600 km, o per pus­me­tį - apie 60 tūkst. ki­lo­met­rų. 

Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai vi­siš­kai įreng­ti su­teik­ti li­go­niui kva­li­fi­kuo­tą pa­gal­bą, pa­lai­ky­ti gy­vy­bi­nes funk­ci­jas ir at­lik­ti re­a­ni­ma­ci­ją. Kiek­vie­ną bri­ga­dą su­da­ro vai­ruo­to­jas-pa­ra­me­di­kas, ap­mo­ky­tas at­lik­ti pa­grin­di­nes pro­ce­dū­ras, ir grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos gy­dy­to­jas ar­ba fel­če­ris, ben­druo­me­nės slau­gy­to­jai ar­ba grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos spe­cia­lis­tai.

Kaip vais­tai nuo dep­re­si­jos
Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­jai tei­gia, kad kai ku­riais at­ve­jais pa­cien­tai tu­ri fi­nan­siš­kai at­sa­ky­ti už ne­pa­grįs­tus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos iš­kvie­ti­mo at­ve­jus. Daž­na stai­gių li­gų prie­žas­tis - ypač vy­res­nio am­žiaus ir vie­ni­šų žmo­nių - ne­pri­tai­ky­ti ar ne­tin­ka­mai var­to­ja­mi vais­tai, ne­si­lan­ky­mas pas šei­mos gy­dy­to­ją. 

„Žie­mos ir va­sa­ros se­zo­nų iš­kvie­ti­mai kar­di­na­liai ski­ria­si“, - sa­ko M. Mas­laus­kas. „Žie­mą daž­niau bū­na pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra, ko­su­lys, šir­dies skaus­mai, dau­gė­ja dep­re­si­jos at­ve­jų, kai žmo­nės jau­čia­si blo­gai, ky­la krau­jo­spūdis, nė­ra nuo­tai­kos. Vy­res­ni žmo­nės kvie­čia grei­tą­ją pa­gal­bą, kad gy­dy­to­jas at­va­žiuo­tų ir nu­ra­min­tų, pa­si­kal­bė­tų. Įdo­mu, kad kai ku­riems jau pats grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­jų at­vy­ki­mas pa­de­da, nes vei­kia kaip mo­ra­li­nė pa­ra­ma“, - sa­ko M. Mas­laus­kas. 

Žie­mą bū­na dau­giau per­ša­li­mo li­gų, ap­si­nuo­di­ji­mų smal­kė­mis ir trau­mų dėl oro są­ly­gų, o va­sa­rą jų po­bū­dis kei­čia­si - at­si­ran­da dau­giau ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, pa­vyz­džiui, pjau­nant me­džius, dėl ne­pa­vy­ku­sių šuo­lių į van­de­nį, krei­pia­si ne­ma­žai žmo­nių dėl aler­gi­nių re­ak­ci­jų, nuo gy­va­tės įkan­di­mo ir įvai­rių vabz­džių. 

Jei­gu vai­kui dvi va­lan­das ne­slūgs­ta pa­ki­lu­si kū­no tem­pe­ra­tū­ra ir tė­vai ne­vyk­dė gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų duo­ti jam tem­pe­ra­tū­rą ma­ži­nan­čius vais­tus, tai toks at­ve­jis ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip sku­bus iš­kvie­ti­mas. Lai­mė, vai­kai yra ver­ti­na­mi at­lai­džiau ir ne­pai­sant būk­lės, kiek­vie­nas iš­kvie­ti­mas pas ne­pil­na­me­tį pa­cien­tą (iki 18 me­tų) yra pri­ima­mas be di­des­nių pa­sta­bų.

Diag­no­zė - ne­blai­vus
Blo­giau su ne­blai­viais li­go­niais. „Ra­jo­ne yra daug mė­gė­jų iš­ger­ti, ta­čiau ir jais pri­va­lo­me rū­pin­tis. Va­sa­rą leng­viau, nes me­na­mus li­go­nio, ku­rio pa­grin­di­nė diag­no­zė - ne­blai­vus - su­ža­lo­ji­mus ga­li­ma su­tvars­ty­ti vie­toj. Jei nė­ra su­žei­di­mų, ne­ve­ža­me į li­go­ni­nę. Ta­čiau žie­mą su­si­du­ria­me su rim­ta pro­ble­ma. Vil­niu­je ne­li­ko nė vie­nos blai­vyk­los. Vie­nin­te­lis cen­tras - ir tai be­na­miams - va­di­na­mo­ji „Sa­la“, ku­ri funk­cio­nuo­ja kaip nak­vy­nės na­mai“, - pa­sa­ko­ja M. Mas­laus­kas. Gat­vė­se su­ren­ka­mi „li­go­niai“ ve­ža­mi į li­go­ni­nes, ten už­ima lais­vas vie­tas, o tuo tar­pu ki­ti pa­cien­tai, ku­riems tik­rai rei­ka­lin­ga me­di­ci­nos pa­gal­ba, lau­kia ei­lė­se. 

To­bu­li­nant svei­ka­tos sis­te­mą, prie ku­rios vis pri­mo­ka­me, rei­kia daug kan­try­bės, ir tik­riau­siai tai truks dar ne vie­nus me­tus. Ne­ži­nia, kiek dar lai­ko pra­eis, kol ga­lė­si­me ra­miai pa­sa­ky­ti, kad su­si­ti­ki­mas su gy­dy­to­jais ir pats gy­dy­mas Lie­tu­vo­je ne­su­ke­lia pa­pil­do­mo skaus­mo ir kan­čios. 

Ire­na Mi­ku­le­vič
Vilniaus krašto savaitraštis