Tik skubiais atvejais
„Pagrindinė greitosios medicinos pagalbos skyriaus funkcija - suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą žmogui, kai šis, pavyzdžiui, patiria insultą, infarktą, apsinuodija, nelaimingų atsitikimų atvejais, taip pat, kai moteris gimdo, vaikų ligų atvejais, įkandus gyvatei ir daugeliu kitų staigių atvejų. Greitoji medicinos pagalba turi būti kviečiama esant staigiai iškilusiai grėsmei žmogaus sveikatai ar gyvybei“, - teigia Mindaugas Maslauskas, Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos skyriaus vyresn. slaugytojas.
Kaip sutartinai teigia rajono greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai, neretai greitosios medicinos pagalbos automobilis kviečiamas net tada, kai pakyla temperatūra, suskausta galvą, padidėja kraujospūdis ar tris dienas iš eilės skauda koją...
„Gana dažnai būna, kad žmonės skambina į greitosios medicinos pagalbos skyrių tuo metu, kai dirba poliklinikos ir vietos ambulatorijos, prie kurių jie prisiregistravę. Pagal naują tvarką suaugusiam pacientui greitosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojo išduotas GMP lapas negali būti vertinamas kaip siuntimas į ligoninę. Greitosios medicinos pagalbos automobilio į ligoninę atvežtas pacientas bus gydytojų ištirtas ir jei bus nustatyta, kad būtinoji pagalba nebuvo jam būtina, ligoninė paprašys apmokėti tyrimų išlaidas. Mokestis - priklausomai nuo tyrimų pobūdžio - 20-100 eurų“, - teigia M. Barkovski.
Reikėtų atsiminti, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimas neatstos apsilankymo pas šeimos gydytoją, kuris juk nieko nekainuoja.
Mažiau ir labiau sergantys
Anot Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos skyriaus vadovo, nepagrįsti greitosios iškvietimai dar labiau apsunkina ligonines ir be reikalo atitraukia gydytojų specialistų dėmesį nuo rimčiau sergančių ligonių. „Jei neurologas turi priimti pacientą tik dėl to, kad jam pakilo kraujospūdis ir svaigsta galva, o tuo pat metu atveža pacientą, kuriam nedelsiant reikia atlikti trombolizę, nes nuo to priklauso jo ateitis - ar jis taps invalidu, ar ne - atsakymas akivaizdus: naujas įsakymas yra geras sprendimas“, - tikina gydytojas M. Barkovski.
Tačiau, kita vertus - sunku numatyti, kokių pasekmių gali turėti net nekaltas kraujospūdžio padidėjimas, juk žmogaus organizmas - didelė nežinomybė...
Todėl Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai pataria esant blogai savijautai pasinaudoti galimybe paskambinti ir iškviesti į namus savo šeimos gydytoją, nes tokias medicinos paslaugas irgi teikia Vilniaus rajono centrinė poliklinika. Už važiavimą į pacientų namus šeimos gydytojai gauna priedą prie atlyginimo.
112 arba 033
Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos skyrius, priklausantis Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, kuri aptarnauja visą Vilniaus apskritį, veikia teritoriniu principu ir teikia medicinos pagalbą viso Vilniaus rajono gyventojams. Šiuo metu teikti medicinos pagalbą ligoniams visą parą skuba šešios medicinos darbuotojų brigados.
„Kad būtų patogiau ir būtų galima greičiau reaguoti į žmonių iškvietimus, greitosios medicinos pagalbos automobiliai stacionuoja Mickūnuose, Juodšiliuose, Skaidiškėse, Nemenčinėje, Riešėje ir prie Vilniaus rajono centrinės poliklinikos. Kiekviena brigada aptarnauja savo teritoriją. Pacientas skambina numeriu 112 (Bendrasis pagalbos centras) arba 033 ir pateikia savo iškvietimą centrinėje dispečerinėje. Jei artimiausia greitosios medicinos pagalbos brigada užimta, siunčiama brigada iš kitos gyvenvietės arba iš centrinės greitosios medicinos pagalbos stoties“, - pasakoja M. Barkovski.
Svarbus veiklos operatyvumas
Iškvietimą priimantis dispečeris, kalbėdamas su greitąją medicinos pagalbą kviečiančiu žmogumi, turi nustatyti, kuriai kategorijai priskirti jo iškvietimą: ar tai skubus iškvietimas (I kategorija), ar atidedamas iškvietimas (II kategorija), ar peradresuojamas iškvietimas (III kategorija), ar patariamasis iškvietimas (IV kategorija). Svarbus operatyvumas, todėl esant skubiam iškvietimui greitosios medicinos pagalbos brigada siunčiama per 3 minutes nuo iškvietimo.
„Miesto teritorijoje - rajone turime tik vieną miestą Nemenčinę - turime atvykti pas ligonį per 15 minučių. Kaimo vietovėse - per 25 minutes“, - aiškina M. Barkovski apgailestaudamas, kad neretai operatyvumas nukenčia dėl didelių atstumų.
Vilniaus rajonas gana platus, todėl per parą viena brigada įveikia po 500-600 km, o per pusmetį - apie 60 tūkst. kilometrų.
Greitosios medicinos pagalbos automobiliai visiškai įrengti suteikti ligoniui kvalifikuotą pagalbą, palaikyti gyvybines funkcijas ir atlikti reanimaciją. Kiekvieną brigadą sudaro vairuotojas-paramedikas, apmokytas atlikti pagrindines procedūras, ir greitosios medicinos pagalbos gydytojas arba felčeris, bendruomenės slaugytojai arba greitosios medicinos pagalbos specialistai.
Kaip vaistai nuo depresijos
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai teigia, kad kai kuriais atvejais pacientai turi finansiškai atsakyti už nepagrįstus greitosios medicinos pagalbos iškvietimo atvejus. Dažna staigių ligų priežastis - ypač vyresnio amžiaus ir vienišų žmonių - nepritaikyti ar netinkamai vartojami vaistai, nesilankymas pas šeimos gydytoją.
„Žiemos ir vasaros sezonų iškvietimai kardinaliai skiriasi“, - sako M. Maslauskas. „Žiemą dažniau būna pakilusi temperatūra, kosulys, širdies skausmai, daugėja depresijos atvejų, kai žmonės jaučiasi blogai, kyla kraujospūdis, nėra nuotaikos. Vyresni žmonės kviečia greitąją pagalbą, kad gydytojas atvažiuotų ir nuramintų, pasikalbėtų. Įdomu, kad kai kuriems jau pats greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atvykimas padeda, nes veikia kaip moralinė parama“, - sako M. Maslauskas.
Žiemą būna daugiau peršalimo ligų, apsinuodijimų smalkėmis ir traumų dėl oro sąlygų, o vasarą jų pobūdis keičiasi - atsiranda daugiau nelaimingų atsitikimų, pavyzdžiui, pjaunant medžius, dėl nepavykusių šuolių į vandenį, kreipiasi nemažai žmonių dėl alerginių reakcijų, nuo gyvatės įkandimo ir įvairių vabzdžių.
Jeigu vaikui dvi valandas neslūgsta pakilusi kūno temperatūra ir tėvai nevykdė gydytojo nurodymų duoti jam temperatūrą mažinančius vaistus, tai toks atvejis negali būti vertinamas kaip skubus iškvietimas. Laimė, vaikai yra vertinami atlaidžiau ir nepaisant būklės, kiekvienas iškvietimas pas nepilnametį pacientą (iki 18 metų) yra priimamas be didesnių pastabų.
Diagnozė - neblaivus
Blogiau su neblaiviais ligoniais. „Rajone yra daug mėgėjų išgerti, tačiau ir jais privalome rūpintis. Vasarą lengviau, nes menamus ligonio, kurio pagrindinė diagnozė - neblaivus - sužalojimus galima sutvarstyti vietoj. Jei nėra sužeidimų, nevežame į ligoninę. Tačiau žiemą susiduriame su rimta problema. Vilniuje neliko nė vienos blaivyklos. Vienintelis centras - ir tai benamiams - vadinamoji „Sala“, kuri funkcionuoja kaip nakvynės namai“, - pasakoja M. Maslauskas. Gatvėse surenkami „ligoniai“ vežami į ligonines, ten užima laisvas vietas, o tuo tarpu kiti pacientai, kuriems tikrai reikalinga medicinos pagalba, laukia eilėse.
Tobulinant sveikatos sistemą, prie kurios vis primokame, reikia daug kantrybės, ir tikriausiai tai truks dar ne vienus metus. Nežinia, kiek dar laiko praeis, kol galėsime ramiai pasakyti, kad susitikimas su gydytojais ir pats gydymas Lietuvoje nesukelia papildomo skausmo ir kančios.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis