Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Galvinė utėlė gyvena apie 30 dienų.
Siekiant efektyviai išnaikinti utėles, naudojami 2 utėlių šalinimo būdai: cheminis ir mechaninis. Svarbiausia, kad utėlių šalinimas būtų saugi procedūra. Jeigu pasirenkamas cheminis būdas, geriausia preparatą (vaistus) pirkti vaistinėje pasitarus su vaistininku.. Pasirinkus mechaninį utėlių šalinimo būdą, suaugusių utėlių ir glindų šalinimas atliekamas naudojant specialias tankias šukas. Plaukus reikia kruopščiai šukuoti tol, kol neliks nei utėlių, nei jų kiaušinėlių (glindų). Netgi po utėlių naikinimo tam skirtais preparatais plaukus būtina iššukuoti specialiomis šukomis, kad būtų pašalintos negyvos utėlės ir apmarintos glindos, kurios gali atgyti.
2010 metais Panevėžio apskrityje sergamumas pedikulioze siekė 3,16 atvejo/10 000 gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje registruota 4,06 atvejo/10 000 gyventojų. Mažiausias sergamumas pedikulioze užregistuotas Panevėžio ir Pasvalio rajonuose (atitinkamai 1,17 ir 1,57 atvejo/10 000 gyventojų), didžiausias – Kupiškio rajone, kur sergamumas beveik 3 kartus viršijo šalies rodiklius ir siekė 11,17 atvejo/10 000 gyventojų. Gyventojai dėl šio susirgimo vengia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir bando gydytis patys, todėl šių susirgimų tikrovėje yra gerokai daugiau, negu jų užregistruojama. Utėlėtumas ypač plinta vaikų kolektyvuose bei neįgalių gyventojų tarpe, dėl kurių užkrėstumo Centras sulaukia daugiausiai paklausimų. Per 1-ąjį šių metų pusmetį Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 39 susirgimai pedikulioze.
Centro specialistai pataria, jei įtariate, jog sergate pedikulioze, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris patvirtins diagnozę ir rekomenduos tinkamą gydymą. Tėvai turėtų būti suinteresuoti, kad mokymo ar ugdymo įstaigoe dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai galėtų profilaktiškai patikrinti šių įstaigų vaikus dėl užsikrėtimo pedikulioze bei laiku rekomenduoti priemones utėlėms naikinti.
