Defibriliatoriai įrengti Kauno autobusų ir geležinkelio stotyse, prekybos centre „Akropolis", Rotušės aikštėje esančiame restorane „Sadutė" bei Laisvės alėjoje veikiančiame restorane „Miesto sodas". Jų įsigijimui ir priežiūrai Kauno miesto savivaldybė skyrė 150 tūkst. Lt.

„Ateityje tikrai neketiname apsiriboti penkiais defibriliatoriais. Sieksime juos įrengti ir masinėse sporto susibūrimo vietose: Kauno plaukimo centre, sporto halėje ir kt. Manau, kad ir kitos Lietuvos savivaldybės paseks Kauno pavyzdžiu, nes nėra nieko brangiau už žmogaus gyvybę, kurią nelaimės minutę gali išgelbėti šie prietaisai", - tvirtino Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Nelaimės metu iš stendo išėmus defibriliatorių, automatiškai siunčiamas skaitmeninis radijo ryšio signalas į artimiausią Kauno apskrities greitosios medicinos pagalbos dispečerinę. Dispečeris netrukus susisiekia su nelaimės vietoje esančiais žmonėmis ir jiems duoda tikslius nurodymus, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba.

Šiuo prietaisu pagalbą pirmomis nelaimės minutėmis gali suteikti ir specialaus medicininio išsilavinimo neturintis žmogus. Paspaudęs mygtuką žmogus išgirsta žodinius ir tekstinius nurodymus, ką daryti ir koks turi būti tolesnis gaivinimo veiksmas.

Prie žmogaus prijungus elektrodus, prietaisas pats išanalizuoja širdies veiklą ir nurodo, ar reikalinga defibriliacija. Staigi mirtis suaugusį žmogų dažniausiai ištinka dėl širdies veiklos sutrikimo. Dažniausiai už ligoninės ribų mirštama įvykus skilvelių virpėjimui, kurį sustabdyti gali tik ankstyva defibriliacija.

„Nieko nebestebina masinio susibūrimo vietose įrengti gesintuvai. Lygiai taip pat neturėtų stebinti ir defibriliatoriai. Žinoma, geriau, kad nei gesintuvai, nei gyvybę gelbėjantys defibriliatoriai niekada nebūtų panaudoti, tačiau kai kalba eina apie žmogaus gyvybę - atsarga gėdos tikrai nedaro", - pabrėžė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

Kaunas.lt