Anot Vil­niaus ra­jo­no cen­tri­nės po­li­kli­ni­kos šei­mos gy­dy­to­jo Ta­do Dau­gė­los, nuo Ka­lė­dų re­gist­ruo­ja­ma kur kas dau­giau gri­po ir per­ša­li­mo li­gų at­ve­jų. Ser­gan­tys va­di­na­mo­mis se­zo­ni­nė­mis li­go­mis su­da­ro be­veik treč­da­lį vi­sų į šią ra­jo­no po­li­kli­ni­ką be­si­krei­pian­čių­jų.

Ger­klė ir no­sis - vi­ru­sų vie­tos 
Ger­klės per­štė­ji­mas ir už­kimš­ta no­sis - pir­ma­sis sig­na­las, kad ta­ve pa­ga­vo per­ša­li­mas, ypač daž­nas ir var­gi­nan­tis su­sir­gi­mas. Lai­mė, tin­ka­mai gy­do­mas ne­su­ke­lia kom­pli­ka­ci­jų ir po 1-2 sa­vai­čių pra­ei­na. 

Anot eks­per­tų, per­ša­li­mo vi­ru­sui rei­kia apie 48 va­lan­dų įsi­siau­tė­ti mū­sų or­ga­niz­me ir pra­neš­ti apie pir­mus li­gos simp­to­mus. „Vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gas su­ke­lia vi­ru­sai ir bak­te­ri­jos, ku­rios įsi­tai­so mū­sų or­ga­niz­me ir su­ke­lia slo­gą, ger­klės skaus­mą, t. y. fa­rin­gi­tą, ger­klų glei­vi­nės už­de­gi­mą – la­rin­gi­tą ar­ba gri­pą, ku­rio vi­si bi­jo­me. Simp­to­mai ir li­gos lo­ka­li­za­ci­ja lei­džia gy­dy­to­jui tiks­liai diag­no­zuo­ti, ku­ria li­ga pa­cien­tas su­sir­go. Ne­pri­klau­so­mai nuo li­gos lo­ka­li­za­ci­jos, kiek­vie­nai jų bū­din­ga pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra“, – aiš­ki­na gy­dy­to­jas T. Dau­gė­la. Ta­čiau, pa­sa­ko gy­dy­to­jo, pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra ne­tu­rė­tų gąs­din­ti pa­cien­to, nes tai nor­ma­li or­ga­niz­mo re­ak­ci­ja į vi­ru­są ir gy­ny­ba nuo jo puo­li­mo. 

Su­ne­rim­ti rei­kė­tų ta­da, kai tiek vai­kų, tiek su­au­gu­sių­jų il­giau nei pa­rą tem­pe­ra­tū­ra vir­ši­ja 38,5 laps­nio Cel­si­jaus. „Tuo­met rei­kė­tų steng­tis ją nu­muš­ti, o efek­ty­viau­si vais­tai – vi­so­se vais­ti­nė­se pri­ei­na­mi pa­ra­ce­ta­mo­lis ir ibup­ro­fe­nas. Ge­riant juos rei­kia ste­bė­ti, kaip kei­čia­si li­go­nio būk­lė: ar sa­vi­jau­ta ge­rė­ja, ar pra­stė­ja ir ar ne­at­si­ran­da nau­jų li­gos simp­to­mų“, – aiš­ki­na šei­mos gy­dy­to­jas. 

Šva­ra ir hi­gie­na 
Kai dar­bo­vie­tė­se ar­ba ki­to­se žmo­nių ma­si­nio su­si­bū­ri­mo vie­to­se gir­dė­ti be­si­kar­to­jan­tį ko­sė­ji­mą ar­ba čiau­dė­ji­mą, iš­veng­ti už­si­krės­ti vi­ru­si­nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis be­veik ne­įma­no­ma. Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­ti li­gų iš­mo­kų sis­te­ma le­mia, kad dau­gu­ma dar­buo­to­jų su­sir­gę ei­na į dar­bą, nes bi­jo pra­ras­ti pi­ni­gus. O darb­da­viai, ku­riems rū­pi jų dar­buo­to­jų kom­for­tiš­kos dar­bo są­ly­gos (pvz., rū­pin­da­mie­si dar­buo­to­jų svei­ka­ta įmo­nės są­skai­ta skie­pi­ja dar­buo­to­jus nuo gri­po), vis dar su­da­ro iš­im­tį. Nors, kaip sa­ko šei­mos gy­dy­to­jas, ne­rei­kė­tų nu­ver­tin­ti ir hi­gie­nos, to­dėl pa­čiam rei­kia lai­ky­tis pa­pras­tų, bet la­bai veiks­min­gų ap­si­sau­go­ji­mo nuo li­gos prie­mo­nių. 

„Vi­sų pir­ma rei­kia ne­pa­mirš­ti plau­ti ran­kas. Ran­kas rei­kia plau­ti su­čiau­dė­jus, su­ko­sė­jus ar iš­si­šnypš­tus no­sį, o pa­nau­do­tas ser­ve­tė­les iš­mes­ti. Taip pat rei­kia rū­pin­tis šva­ra na­mie, drėg­na šluos­te va­ly­ti vi­sus pa­vir­šius, ant ku­rių nu­sė­da vi­ru­sai. Ku­rį lai­ką jie lie­ka gy­vy­bin­gi, to­dėl pa­kan­ka pri­si­lies­ti ran­ka, kad per­si­kel­tų ant žmo­gaus. Rei­kia veng­ti lies­ti ran­ko­mis vei­dą: akis, no­sį, bur­ną, jei prieš tai pa­lie­tė­me du­rų ran­ke­ną, tu­rėk­lą au­to­bu­se, ki­tus daik­tus, nes tai ne­iš­ven­gia­mai reiš­kia vi­ru­sų per­kė­li­mą“, – per­spė­ja T. Dau­gė­la. 

Na­tū­ra­lu, kad šal­tuo­ju me­tų lai­ku ne­rei­kia pa­mirš­ti apie tin­ka­mus dra­bu­žius ir ava­ly­nę. Jie tu­ri ati­tik­ti se­zo­ną ir oro są­ly­gas.

Svarbu - po­il­sis 
Anot šei­mos gy­dy­to­jo, vi­sos per­ša­li­mo li­gos la­bai iš­se­ki­na, ta­čiau net ne­gy­do­mos pa­čios pra­ei­na. Šiaip ar taip, no­rint, kad taip iš tik­rų­jų įvyk­tų, pa­ta­ria­ma il­sė­tis, ger­ti daug skys­čių, ne­rū­ky­ti ir ne­bū­ti pri­rū­ky­to­se pa­tal­po­se. 

„Jei li­gą ly­di var­gi­nan­tis no­sies už­gu­li­mas, ga­li­ma da­ry­ti in­ha­lia­ci­jas šil­tais ga­rais ar­ba ska­lau­ti van­de­niu su jū­ros drus­ka. Jei var­gi­na ger­klė, ją ir­gi ga­li­ma ska­lau­ti van­de­niu su drus­ka. Ne­rei­kia pa­mirš­ti ir pa­tik­rin­to re­cep­to – me­dus, cit­ri­na ir šil­ta ar­ba­ta. Pats vi­ta­mi­nas C li­gos ne­įveiks, bet yra ge­ra prie­mo­nė sti­mu­liuo­ti or­ga­niz­mą ko­vai su li­ga“, – pa­ta­ria gy­dy­to­jas T. Dau­gė­la pa­brėž­da­mas, kad čiul­pia­mo­sios pas­ti­lės, ku­rių vais­ti­nė­se itin gau­su, nė­ra veiks­min­ga prie­mo­nė nuo ger­klės skaus­mo ar ko­sė­ji­mo. Ta­čiau na­mo vais­ti­nė­lė­je tu­rė­tų bū­ti pa­ra­ce­ta­mo­lio, ibup­ro­fe­no. 

Var­gi­nan­čios kom­pli­ka­ci­jos 
„Dau­gu­ma vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jų su­ke­lia vi­ru­sai. An­ti­bio­ti­kai nė­ra veiks­min­gi ko­vo­jant su vi­ru­sais. De­ja, vi­ru­si­nės li­gos daž­nai ga­li su­kel­ti įvai­rių kom­pli­ka­ci­jų. Jei dvi die­nas pa­cien­tas ne­jau­čia sa­vi­jau­tos pa­ge­rė­ji­mo, li­gos simp­to­mų tik dau­gė­ja, o tem­pe­ra­tū­ra ky­la, bū­ti­na ne­del­siant kreip­tis į gy­dy­to­ją. Įver­ti­nęs pa­cien­to svei­ka­tos būk­lę spe­cia­lis­tas nu­tars, ar rei­ka­lin­gas an­ti­bio­ti­kas. No­rint iš­veng­ti ga­li­mų kom­pli­ka­ci­jų, vi­sų pir­ma an­ti­bio­ti­kai yra ski­ria­mi pa­cien­tams iš ri­zi­kos gru­pių: as­me­nims, su­lau­ku­siems 65 ir dau­giau me­tų, ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis li­go­mis: cuk­ri­niu dia­be­tu, ast­ma, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, tu­rin­tiems ant­svo­rio“, – aiš­ki­na ra­jo­no po­li­kli­ni­kos gy­dy­to­jas. Ki­tais at­ve­jais an­ti­bio­ti­kai ski­ria­mi tik ta­da, kai yra ži­no­ma, kad li­gą su­kė­lė bak­te­ri­jos. 

Vie­na ga­li­mų per­ša­li­mo kom­pli­ka­ci­jų – bron­chi­tas ir net plau­čių už­de­gi­mas. Pneu­mo­ni­ja – daž­niau­sia gri­po kom­pli­ka­ci­ja. Anot gy­dy­to­jų, ge­riau­sias bū­das iš­veng­ti skau­džių vi­ru­sų ir bak­te­ri­jų su­ke­lia­mų li­gų kom­pli­ka­ci­jų – skie­pai nuo gri­po ir pneu­mo­ko­kų. As­me­nims iš ri­zi­kos gru­pių jie ski­ria­mi ne­mo­ka­mai. 

Vilniaus krašto savaitraštis
Ire­na Mi­ku­le­vič