Rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt. gali sukelti ūmias žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia vėmimu, viduriavimu, karščiavimu. Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.
Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną nuo nešvarių rankų, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, labai atsparūs išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji virusų dozė yra labai maža. Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.
Nespecifinės apsaugos priemonės nuo gripo ir peršalimo
Kruopštus rankų plovimas apsaugo ne tik nuo žarnyno infekcijų, bet ir nuo gripo. ULAC duomenimis, 51-ąją šių metų savaitę (gruodžio 19-25 d.) bendras Lietuvos sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau.
Nors skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: ausų, plaučių uždegimo, bronchito, sinusito, širdies, kraujagyslių bei kitų lėtinių ligų paūmėjimo. Tačiau svarbu nepamiršti kitų nespecifinių prevencijos priemonių: vengti masinio susibūrimo vietų, sąlyčio su sergančiaisiais, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, tinkamai ir dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos, dėvėti medicinines kaukes, gerai vėdinti patalpas, o susirgus, nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir kt.
ULAC inf.
